Rusija būgštauja, kad, Irake pasikeitus valdžiai, ji neteks 15 milijardų dolerių  

Tuo metu, kai JAV užsispyrusiai rengiasi karui su Iraku, Rusija aršiai tam priešinasi. Maskvos elgesys visiškai suprantamas - ji strategiškai svarbiame regione turi savų interesų.

Rusija būgštauja, kad po to, kai Sadamas Huseinas bus nuverstas, ji negalės atgauti maždaug 8 milijardų dolerių, kuriuos jai skolingas Bagdado režimas. Negana to, bus prarasta rinka Rusijos gamybos ginkluotei.

Trys dešimtmečiai  

Savaitraštis “Soveršenno sekretno” primena, kad Maskva su Bagdadu karinėje srityje pradėjo bendradarbiauti dar 1960 metais. Prieš tris dešimtmečius SSRS ir Irakas pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį.

Netrukus Bagdadas tapo didžiausiu Sovietų Sąjungoje gamintų ginklų pirkėju Artimuosiuose Rytuose.

Iki 1990 metų Sovietų Sąjunga Irakui pardavė beveik 3 tūkstančius šarvuočių, tiek pat artilerijos sistemų, apie 4,5 tūkstančio tankų, 300 zenitinių raketinių sistemų, kelis šimtus sraigtasparnių, tūkstantį lėktuvų ir 40 laivų.

Be to, SSRS specialistai Irake pastatė kelias įmones, kurios gamino kulkosvaidžius ir Kalašnikovo automatus, šaudmenis tankams ir t.t. Ekspertų duomenimis, Irakas iš Sovietų Sąjungos įsigijo įvairių ginklų ir ginkluotės bei gavo karinės paramos už 30,5 milijardo dolerių.  

Nauji kontraktai  

Iki 1990 metų rugpjūčio, kai Irakas užgrobė Kuveitą, o Jungtinės Tautos (JT) įvedė sankcijas prieš Bagdadą, SSRS iš Sadamo Huseino režimo gavo 22,5 milijardo dolerių. Taigi Irakas Rusijai, kaip SSRS teisių ir pareigų perėmėjai, liko skolingas 8 milijardus dolerių. Ši skola taip ir “kabo” ore.

Tačiau tai dar ne viskas, pažymi “Soveršenno sekretno”. Prieš pat Irako įsibrovimą į Kuveitą Maskva su Bagdadu pasirašė dar kelis karinius kontraktus, kurių bendra suma - 7 milijardai dolerių.

Buvo numatyta Irake pastatyti įmonę, kuri pagal licenciją gamintų tankus “T-72”, taip pat lėktuvų “Su-25” ir sraigtasparnių “Mi-28” gamyklą.

Kol Sadamas Huseinas tebesėdi prezidento krėsle, Maskva dar turi vilčių, kad skola bus sugrąžinta. Rusijos vadovybė įsitikinusi, kad JT sankcijos kada nors vis tiek bus atšauktos, nurodo savaitraštis.

Maskva tikriausiai nesijaustų labai nuskriausta, jeigu Jungtinės Valstijos apsiribotų tik bombų ir raketų smūgiais Irakui, kad taip “pamokytų” diktatorių, o nugalėtą šalį po karo galėtų padėti atstatyti ir Rusija.

Tačiau problema yra ta, kad Vašingtonas užsispyrė Sadamą Huseiną žūtbūt nuversti, akcentuoja “Soveršenno sekretno”.

Nereikia būti dideliu aiškiaregiu, kad suprastum, jog naujoji Irako valdžia skolos Rusijai išsižadės ir pasirašytus kontraktus nutrauks. Taip Maskva prarastų iš viso 15 milijardų dolerių. Apie įtakos praradimą - atskira kalba.

Tarp kitko, skola dirgina ir Rusijos partnerę - Prancūziją. Sadamo Huseino režimas jai skolingas irgi 8 milijardus dolerių.  

Kontrabandininkai nerimsta  

Grėsmė prarasti pelną tik didina prekeivių ginklais apetitą. Vasario viduryje Amerikos televizija CNN pranešė, kad JAV specialiosioms tarnyboms su Rusijos vyriausybės pagalba pavyko užkirsti kelią sandėriui, pagal kurį partija raketų, skirtų zenitiniam kompleksui “Igla” (“Adata”), turėjo būti pristatyta į Iraką. JAV žvalgyba savo vyriausybei pranešė, kad Kolomnoje esanti įmonė tas raketas ruošiasi parduoti per kitas šalis.

Maskva, gavusi informaciją iš Amerikos, anuliavo pusiau legalų sandėrį. “Soveršenno sekretno” nurodo, kad tą ginkluotę formaliai turėjo gauti Sirija. Tačiau galiausiai raketos būtų pasiekusios Iraką.  

Kaltinimai Minskui ir Kijevui  

Amerikos valdžia sakosi turinti neginčijamų įrodymų, kad Baltarusija, sunkiai sudurdama galą su galu, visokiais būdais siekia parduoti Irakui įvairios ginkluotės.

Sausio pradžioje Libano muitininkai susidomėjo iš Minsko į Beirutą atskridusiu transporto lėktuvu. Jie konteineriuose aptiko komunikacinę įrangą, skirtą tankams. Iš Beiruto krovinys turėjo būti gabenamas į Siriją, iš ten - į Iraką.

JAV praėjusiais metais apkaltino Ukrainos prezidentą Leonidą Kučmą, kad jis leido savo šalies karo pramonės kompleksui parduoti Irakui radiolokacinių sistemų “Kolčiuga”. Ukrainos valdžia taip ir nesugebėjo nepriklausomų ekspertų komisijai įrodyti, kur pradingo keturios tokios sistemos. Specialistai mano, kad jos pateko į Iraką.