Šiaurės Korėją valdantis režimas negaili lėšų tik armijai ir ginkluotei. Pchenjane sistemingai įgyvendinamas Europoje gimęs principas - patrankos vietoj sviesto. Todėl Šiaurės korėjiečius nuolat lydi bado šmėkla. Duomenys apie baisų gyvenimą komunistinėje šalyje vis dažniau skelbiami pasaulio žiniasklaidoje.

Siekia didinti branduolinį arsenalą

Šiaurės Korėjos ekonomika ritasi katastrofos link, tačiau valdantysis Kim Čen Iro režimas visą dėmesį skiria ginklavimuisi. Pchenjanas dabar siekia smarkiai padidinti savo atominį potencialą.

Anot britų BBC, Šiaurės Korėja ketina artimiausiu metu turėti bent dešimt atominių bombų, kad jomis galėtų bauginti kaimynines šalis ir šantažuoti pasaulio bendruomenę apskritai.

Pchenjano elgesį BBC palygino su įžūlaus elgetos pagąsdinimu praeiviui: jei į kepurę ko nors neįmesi - gailėsiesi. Šiaurės Korėja tapo tikra reketininke. Pchenjano pareigūnai šiomis dienomis pareiškė, kad jų šalis tikrai didins atominį potencialą, jeigu Vakarų valstybės nutrauks humanitarinės pagalbos tiekimą.

Tos pagalbos mastas - įspūdingas. Vien JAV šiais metais turėtų Šiaurės Korėjai nugabenti 160 tūkstančių tonų įvairių maisto produktų, pirmiausiai ryžių.

Prašo politinio prieglobsčio

Tuo tarpu vis daugiau žmonių visais įmanomais būdais mėgina pasprukti iš badaujančios šalies.

Interneto leidinys “Inopressa.ru”, cituodamas Japonijos laikraštį “Jomiuri”, nurodo, jog praėjusią savaitę dar penkiolika pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos kreipėsi į Japonijos valdžią, kad ši jiems suteiktų politinį prieglobstį. Tie į tėvynę nenorintys grįžti žmonės mokosi japonų diasporai priklausančioje mokykloje, esančioje Pekine.

Pabėgėliai į įvairias Japonijos ir Pietų Korėjos institucijas taip pat nusiuntė laiškus, kuriuose jie pasakoja apie baisias Šiaurės korėjiečių gyvenimo sąlygas, kai žmonės “priversti dirbti ir gyventi kaip robotai”. Gyvenimo sąlygos komunistų dogmatikų valdomoje šalyje pasaulio visuomenei nėra didelė paslaptis.

Japonijos nevyriausybinės organizacijos, remiančios Šiaurės Korėjos pabėgėlius, keletą jų laiškų paskelbė Japonijos laikraščiuose. Laiškų autoriai maldauja, kad Japonijos (ar Pietų Korėjos) valdžia suteiktų jiems politinį prieglobstį.

Perplaukė upę

Japonų mokykloje, veikiančioje Pekine, daugiausiai mokosi vaikai. Tačiau ji tapo savotišku prieglobsčiu ir pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos, daugiausiai suaugusiems žmonėms. Taip šioje mokykloje atsidūrė 41 metų pabėgėlė Ču Mi Jon su dukterimi ir sūnumi, taip pat Pchenjano universiteto studentas Pak Čžon Ha.

Anot “Jomiuri”, Ču Mi Jon Japonijos diplomatams pranešė, kad 1999 metų gruodį ji su dviem nepilnamečiais vaikais naktį slapčia perplaukė Tumangano upę, Šiaurės Korėją skiriančią nuo Kinijos. Po kurio laiko pabėgėliai vargais negalais pasiekė Pekiną.

Ču Mi Jon diplomatams pasakojo, kad, kai 1994 metais Šiaurės Korėjos valdžia panaikino vadinamuosius maisto produktų paketus, prasidėjo masinis badas. Moteris sakė, jog per mėnesį žmogus ten uždirba tiek, kad jis gali maisto produktų nusipirkti tik vienai dienai.

Veikė juodojoje rinkoje

Kad išmaitintų šeimą, Ču Mi Jon su seserimi pradėjo juodojoje rinkoje prekiauti kontrabandinėmis prekėmis, kurias įsigydavo iš vis dažniau atvykstančių kinų. Bet valdžia netrukus išaiškino nelegalios prekybos tinklą.

Ču Mi Jon sesuo buvo sučiupta ir po formalaus teismo sušaudyta. Jai pačiai pavyko suėmimo išvengti ir galiausiai su vaikais pabėgti į Kiniją. Jos vyras Šiaurės Korėjoje mirė nuo neaiškios ligos. Šioje šalyje medicinos pagalba paprastiems žmonėms beveik neprieinama.

Ču Mi Jon savo laiške rašė: “Jeigu gautume pabėgėlių statusą, mums nereiktų bijoti dėl savo likimo. Tėvynėje mūsų laukia pražūtis. Ten niekas neturi teisės skųstis, netgi tuo atveju, jei miršta iš bado. Kol kas į savo tėvynę grįžti nenorim ir negalim”.

Dogmos apie lygybę

Studentas Pak Čžon Ha savo laiške pranešė, kad jis iš Šiaurės Korėjos pabėgo praėjusią vasarą. Jam irgi pasisekė įveikti Šiaurės Korėjos ir Kinijos sieną, tačiau sausumos keliu.

Studentas laiške rašė: “Žmonėms per jėgą į galvas brukamos komunizmo dogmos apie lygybę, tačiau valdininkai tik ir ieško būdų, kaip prasimanyti pinigų, nors dauguma žmonių gyvena skurde. Masiškai paplito kyšiai. Juos ima ir universitetų dėstytojai. Jie tiesiog reketuoja studentus. Man vienas dėstytojų taip ir pasakė: “Neturi pinigų - gero pažymio nesitikėk!” Todėl buvau priverstas eiti uždarbiauti”.

Pasak Pak Čžon Ha, jo tėvus išskyrė badas. Jie kiekvienas nuėjo savais keliais, kai buvo panaikinti maisto produktų paketai.

Saugojosi šnipų

Galiausiai studentas nutarė iš tėvynės bėgti. Apie savo sumanymą nepasakojo niekam. Valdžia, pasak vaikino, “savo šnipų turi visur”. Jeigu valdžia būtų sužinojusi apie jo planą, studentas mirties bausmės būtų neišvengęs.

Studentas kritikavo Šiaurės Korėjos švietimo sistemą, kuri, anot jo, “nori robotais paversti kiekvieną žmogų”. Komunistinėje šalyje draudžiama skaityti beveik visą Vakarų literatūrą, klausytis kitų šalių muzikos. Galima skaityti tik tai, ką leido valdžia.

Pak Čžon Ha teigė, kad Šiaurės Korėjos valdžia dirbtinai kursto neapykantą kitų šalių ir tautų žmonėms. “Komunistinis režimas mums kalė į galvas, kad japonai ir Pietų korėjiečiai - patys blogiausi žmonės. Tačiau yra visai priešingai. Šiaurės Korėjos žmonės, režimo įbauginti ir palaužti, yra labiau įtarūs ir uždari. Tuo tarpu bendravimas su japonais ir Pietų korėjiečiais - tikras malonumas”, - rašė laiške studentas.

Seulas nerimauja

Reuters-ELTA. Pietų Korėja pareiškė esanti labai susirūpinusi ir apgailestaujanti dėl Šiaurės Korėjos sprendimo iš naujo paleisti savo branduolinį reaktorių ir paragino Pchenjaną atkurti ankstesnį statusą.

Užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, netiesiogiai patvirtindama vietos žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad Šiaurės Korėja vėl paleido užkonservuotą Jonbeno branduolinį reaktorių.

“Mūsų vyriausybė yra labai susirūpinusi ir labai apgailestauja, kad Šiaurės Korėja vėl paleido savo penkių megavatų reaktorių, taip ne tik neprisidėdama prie taikos ir stabilumo Korėjos pusiasalyje, bet ir torpeduodama tarptautinės bendruomenės pastangas stabdyti branduolinio ginklo plitimą”, - pažymima pareiškime.

Prieš tai naujasis Pietų Korėjos prezidentas Ro Mu Henas pavedė savo saugumo komandai ištirti reaktoriaus paleidimą ir parengti pasiūlymus dėl atsakomųjų priemonių.

Aptemdė inauguraciją

Nuo praėjusių metų spalio, kai Vašingtonas paskelbė neva Pchenjanas prisipažino vykdąs slaptą branduolinio ginklo kūrimo programą, Šiaurės Korėja išsiuntė iš šalies Jungtinių Tautų (JT) branduolinių technologijų inspektorius, nuėmė plombas nuo užkonservuoto reaktoriaus ir pasitraukė iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Ji aptemdė antradienį įvykusią Ro Mu Heno inauguraciją, jos išvakarėse paleisdama raketą.

JAV pareigūnai ir šaltiniai Kongrese tvirtina, kad Šiaurės Korėja tęsia pasiruošimą plutonio perdirbimo įmonės paleidimui, kuri, kaip kariniams tikslams tinkamos medžiagos šaltinis, gali pradėti veikti vėliausiai po mėnesio.

Pchenjano sumanymas visiškai atnaujinti savo branduolinio ginklo kūrimo programą kelia JAV prezidento Džordžo V.Bušo administracijai didelį galvos skausmą. Ruošdamasi, atrodo, jau sunkiai išvengiamam karui su Iraku, ji pagal išgales stengiasi negilinti konflikto su komunistine Šiaurės Korėja.

Pastarųjų dienų Šiaurės Korėjos veiksmai, anot apžvalgininkų, neabejotinai paskatins Pietų Korėją, Kiniją ir Rusiją dar aktyviau raginti JAV pradėti tiesiogines derybas su Šiaurės Korėja. Oficialusis Vašingtonas kol kas kategoriškai nesutinka akis į akį tartis su Šiaurės Korėja ir yra už daugiašalį diplomatinį spaudimą.

Dž.V.Bušas yra priskyręs Šiaurės Korėją kartu su Iraku ir Iranu “blogio ašies” valstybėms, o patys Šiaurės korėjiečiai tvirtina, kad Amerika ruošiasi juos pulti ir jiems reikia gintis.