Austrijoje prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose

Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), kuri prieš rinkimus pagal populiarumą pirmavo, kelis kartus dirbo vyriausybėje, bet dar niekada nebuvo gavusi daugiausiai balsų per nacionalinius rinkimus.

Vis dėlto net pergalės atveju jai nebūtinai pavyktų suformuoti vyriausybę.

Herbertui Kickliui (Herbertui Kikliui) 2021-aisiais perėmus vadovavimą partijai, kuriai tuo metu buvo pakenkę kaltinimai kyšininkavimu, jos populiarumas – kaip ir kraštutinių dešiniųjų partijų visoje Europoje – vėl išaugo, rinkėjams pykstant dėl migracijos, infliacijos ir COVID-19 suvaržymų.

„Iš visos širdies noriu balsuoti už Kicklį. Jam reikia išspręsti migracijos problemą“, – naujienų agentūrai AFP penktadienį per FPOe baigiamąjį mitingą Vienoje sakė 69 metų gydytoja Angela Erstic (Angela Erstik).

Įtvirtindamas FPOe, kaip prieš isteblišmentą nukreiptos partijos, įvaizdį, 55 metų H. Kicklis rinkimų kampaniją vykdė su tokiais šūkiais kaip „Drąsiai bandykite ką nors nauja“. Prieš pat rinkimus partijos populiarumas buvo 27 procentai.

Valdančioji konservatyvi Liaudies partija (OeVP) atsilieka, bet jos 51 metų lyderiui kancleriui Karlui Nehammeriui (Karlui Nehameriui) pastarosiomis savaitėmis pavyko sumažinti atotrūkį.

Naujausios apklausos rodo, kad „stabilumą vietoje chaoso“ žadančią OeVP remia 25 proc. austrų.

Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku, o paskutinės iš jų bus uždarytos 19 valandą. Netrukus po to turėtų pasirodyti rezultatų prognozės, pagrįstos balsavimu paštu ir balsų skaičiavimu anksčiau darbą baigsiančiose apylinkėse.

9 mln. gyventojų turinčioje Austrijoje balsuoti gali daugiau kaip 6,3 mln. žmonių.

„Tai lemiami rinkimai“, – AFP sakė žydiškų ir lenkiškų šaknų turinti 74 metų austrų pensininkė Rachel Schwarzboeck (Rachel Švarcbek).

Ji teigė nebalsuosianti už buvusių nacių įkurtą FPOe.

„Nenoriu, kad Austrijoje valdžioje būtų nacių režimas“, – sakė ji.

„Šįkart kitaip“

FPOe jau seniai yra viena iš Austrijos politinių jėgų. Pirmą kartą į vyriausybę ji pateko 2000 metais, valdant konservatoriams; tuomet dėl to kilo dideli protestai, o Briuselis paskelbė sankcijų.

Vėliau, po virtinės krizių, įskaitant COVID-19 pandemiją ir Rusijos invaziją į Ukrainą, kraštutinių dešiniųjų partijos kilo visoje Europoje.

„Šįkart bus kitaip, šįkart būsime pirmi (...). Šįkart mums pavyks“, – penktadienį mitinge prie Vienos pagrindinės katedros pareiškė H. Kicklis.

Savo kalboje jis vėl kritikavo Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, propagavo kraštutinių dešiniųjų „remigracijos“ koncepciją, pagal kurią būtų išvaromi nesiintegravę neeuropietiškos etninės kilmės žmonės, taip pat piktinosi darbą baigiančia vyriausybe.

Šįkart bus kitaip, šįkart būsime pirmi.

Per praėjusius visuotinius rinkimus 2019 metais konservatorių OeVP rėmė daugiau kaip 37 proc. rinkėjų, bet vėliau valdančiųjų populiarumas smuko.

Žaliųjų partija, jaunesnioji koalicijos partnerė, dabar turi 8 proc. austrų paramą – maždaug perpus mažiau nei 2019-aisiais, rodo apklausos.

„Ne žmonių kancleris“

Tačiau analitikai prognozuoja, kad net jei FPOe laimės daugiausiai vietų, nei jų, nei partnerių nepakaks vyriausybei suformuoti.

K. Nehammeris ne kartą sakė, kad nesutiktų dirbti vadovaujant H. Kickliui, vadinančiam save būsimuoju „žmonių kancleriu“. Taip praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje buvo vadinamas ir Adolfas Hitleris.

H. Kickliui tapti kancleriu galėtų sutrukdyti beprecedentė OeVP vadovaujama trijų partijų koalicija su socialdemokratais, kurių populiarumas yra kiek didesnis nei 20 proc., ir dar viena partija, galbūt liberalia NEOS.

Jei OeVP, kuri vyriausybėse dalyvauja nuo 1987 metų, laimės daugiausiai vietų parlamente ar pasirodys beveik taip pat kaip FPOe, būtų įmanoma koalicija su kraštutiniais dešiniaisiais kaip su jaunesniąją partnere, sako analitikai.

Abiejų partijų pažiūros sutampa daugeliu klausimų, o bendraujant su H. Kickliu būtų galima surasti kūrybiškų sprendimų, AFP sakė Andreas Eislis (Andrėjas Eislis) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto.

Abi ankstesnės OeVP ir FPOe vyriausybės gyvavo trumpai.

Antroji tokia vyriausybė, kuriai vadovavo charizmatiškas tuometinis OeVP lyderis Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas), žlugo dėl FPOe korupcijos skandalo 2019-aisiais, po pusantrų metų darbo.