Kijeve žlugus “oranžinei koalicijai”, JAV apsisprendė pakoreguoti savo politiką posovietinėje erdvėje

Vašingtone, kaip ir kitose NATO šalių sostinėse, vyrauja visiškas nusivylimas tuo, kas dabar vyksta Ukrainoje. Žlugus “oranžinei koalicijai”, antroji pagal didumą slavų valstybė tikriausiai atsisakys kurso, kurį nuolat deklaravo prezidentas Viktoras Juščenka, žadėjęs savo šalį nuvesti į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

Demonstrantai, Kryme sužlugdę Aljanso ir Ukrainos bendras karines pratybas, pasirodė esantys stipresni už centrinę šios šalies valdžią. Įvykiai pusiasalyje, į kurį vis pretenduoja Rusija, parodė, kad Ukrainai iki narystės Vakarų struktūrose dar labai toli.

Politinė sumaištis Kijeve atšaldė ir JAV prezidentą Džordžą V.Bušą, planavusį įtraukti Ukrainą į NATO dar iki savo kadencijos pabaigos. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Vašingtonas po nesėkmės Ukrainoje peržiūrės savo politiką posovietinėje erdvėje, visą dėmesį sutelkdamas Užkaukazei ir Baltijos šalims.

Nebuvo didelis netikėtumas

Maskvos laikraštis “Rossijskije vesti” tvirtina turįs patikimų žinių, kad po grupės G-8 aukščiausiojo lygio susitikimo Sankt Peterburge Jungtinės Valstijos smarkiai pakoreguos savo politiką posovietinėje erdvėje.

Laikraštis teigia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje Vašingtonui nebuvo didelis netikėtumas. JAV analitiniuose centruose buvo prognozuojama, kad į Vakarus orientuota “oranžinė koalicija” ilgai neišsilaikys, o jai žlugus valdžia atiteks jėgoms, artimoms Rusijai.

Tokias prognozes skelbė ir Vakarų žiniasklaida. Vasarį Londono “Times” paskelbė savo korespondento reportažą iš Ukrainos, kuriame žurnalistas tvirtino, kad ši šalis greitai vėl atsidurs tvirtame Rusijos glėbyje.

“Rossijskije vesti” teigia, kad “sprendimas nutraukti aktyvią politiką Ukrainoje Vašingtone buvo priimamas vis dėlto skausmingai”.

Zbignevo Bžezinskio, nuolat raginančio visomis priemonėmis mažinti Kremliaus įtaką posovietinėje erdvėje, pasekėjai aiškiai suprato, kad Kijevas - svarbiausia grandis, siekiant kontroliuoti Euraziją. Ukrainos įtraukimas į NATO buvo unikalus istorinis šansas, siekiant sutramdyti tarptautines Maskvos ambicijas. Tačiau Vašingtonui prireikė Kremliaus pagalbos, sprendžiant neatidėliotinas problemas, susijusias pirmiausiai su Iranu, Šiaurės Korėja, kitomis šalimis, kurios Dž.V.Bušui tapo didžiausiu galvos skausmu, rašo laikraštis.

Galutinį tašką padėjo “oranžinė koalicija”, tarpusavyje susipešusi ir subyrėjusi.

Atšaukė vizitą

Pirmasis signalas, kad JAV peržiūrės savo politiką Ukrainos atžvilgiu, buvo pasiųstas tada, kai Dž.V.Bušas atšaukė savo vizitą į Kijevą, apimtą politinių intrigų ir visiškos nežinomybės.

Ar amerikiečiai į Ukrainą galutinai numojo ranka? Atrodo, kad Vašingtonas savo planus atidėjo vėlesniam laikui. Tai konstatuoja ir “Rossijskije vesti”, pastebėdamas: “Amerikiečiai, netgi atsitraukdami, išlieka ištikimi pasaulio valdymo anglosaksų tradicijoms, jų svarbiausiam principui: “Pasitraukti liekant tose pačiose pozicijose”. Laikraštis rašo, kad čia į pagalbą Vašingtonas pasitelkia ES. Bendrija, amerikiečių manymu, posovietinėje erdvėje gali nuveikti daugiau.

Aljanso patyrimas

Britų BBC teigia, kad po nusivylimo Ukrainoje Vašingtono strategai visą dėmesį sutelks savo pozicijų įtvirtinimui buvusiuose “Sovietų Sąjungos flanguose”, pirmiausiai Užkaukazėje, taip pat Baltijos šalyse.

Vakarų žiniasklaidoje pasklido informacija, kad prieš keletą mėnesių buvo sudaryta ekspertų grupė, veikianti prie NATO generalinio sekretoriaus. Ji turi parengti studiją apie patyrimą, kai Aljansas vienu metu į savo gretas priėmė konfliktuojančias Turkiją ir Graikiją. Kartu ekspertai turės atsakyti į klausimą, ar negalima tokios patirties panaudoti, įtraukiant į NATO Armėniją ir Azerbaidžaną, šalis, kurias skiria praraja dėl Kalnų Karabacho.

Pasak BBC, Vašingtone manoma, kad šių dviejų šalių priėmimas į Aljansą padidintų JAV įtaką Artimuosiuose Rytuose.

Dėmesys Baltijos šalims

“Rossijskije vesti” teigia, kad, jo gautais vertinimais, kuriuos padarė JAV valstybės departamento analitikai, Baltijos šalys dėl jų gyventojų (ne tik rusų) istorinių ir kitokių ryšių su Rusija yra savotiškas plyšys Aljanso saugumo sistemoje. Pasak laikraščio, netgi kai kurie nacionalistiškai nusiteikę Baltijos valstybių politikai pastaruoju metu ėmė vis labiau dairytis į Maskvą. Kaip tik todėl JAV suaktyvino savo politiką Vilniuje, Rygoje ir Taline. Kaip Rusija turi elgtis naujomis sąlygomis, klausia Rusijos laikraštis ir atsako: “Svarbiausia yra nesusigundyti skubiai glemžtis Ukrainos, užsimesti ant savo pečių visą šią šalį užgriuvusią ekonominę naštą. Nereikia skubėti laimėti greitą ir efektingą pergalę. Svarbiausia, kad Vašingtonas Kijevą paliko ramybėje. Dabar Rusija turi istorinį šansą veikti “flanguose” - sustiprinti savo pozicijas Užkaukazėje ir pamėginti bent šiek tiek įsitvirtinti Baltijos šalyse”.