Atsigaunanti ES į plėtrą meta atsargų žvilgsnį

Mažiau biurokratijos?

Prieš 71 metus Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas Paryžiuje padėjo ES pagrindus. Tada jis žadėjo, kad ant jų bus pastatyta nauja – pokario, taikos, bendradarbiavimo ir solidarumo Europa. Šiandien Senasis žemynas, kaip ir visas pasaulis, išgyvena krizę, o bloko viršūnės, ir toliau akcentuodamos solidarumą, diskutuoja, kaip turėtų atrodyti po COVID-19 atsitiesianti Bendrija.

Įprastai gegužės 9-ąją ES institucijos Briuselyje ir Strasbūre Europos dienos proga atveria duris visuomenei. Bendrijos biurai visame žemyne ir platesniame pasaulyje organizuoja įvairių renginių, o tūkstančiai žmonių klausosi koncertų, dalyvauja ekskursijose ar diskusijose. Šiemet dėl pandemijos didžioji dalis šių veiklų persikėlė į virtualiąją erdvę.

Save ES piliečių balsu laikantis Europos Parlamentas (EP) visą šią savaitę transliuoja diskusijas, kurių metu europarlamentarai keičiasi savo ES ateities vizijomis, kurios, tiesa, neretai yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Identiteto ir demokratijos frakcijos nariai sako, kad sėkminga bloko ateitis priklauso nuo vienintelio kelio: daugiau Europos, mažiau ES, o tai reiškia – mažiau centralizacijos Briuselio rankose.

Parlamento euroskeptikai kritikuoja Europos Komisijos (EK) inicijuotą vakcinavimo programą kaip prastai koordinuotą, pernelyg biurokratizuotą, įtraukusią pernelyg daug žmonių ir tarpusavy nesutariančių institucijų. "Tai neefektyvu. Tai įrodo skaičiai. Mes būsime paskutinė išsivysčiusio pasaulio dalis, kuri išbris iš pandemijos", – sako Italijos kraštutinių dešiniųjų partijos "Lega" atstovas EP bei Identiteto ir demokratijos frakcijos pirmininkas Marco Zanni.

"Vakcinacijos programos uždelsimas ES kainuos beveik 100 mlrd. eurų – tai yra milžiniški pinigai (…) Dėl šios absoliučios nesėkmės kaltas pernelyg sudėtingas sprendimų priėmimo procesas Briuselyje", – tikina jis. M.Zanni įsivaizdavimu, nacionalinės valstybės ateityje turėtų susigrąžinti didesnį suverenitetą, tačiau tai nereiškia, kad toks posūkis sumažintų valstybių narių bendradarbiavimo svarbą ir tarpusavio ryšių galimybes bei pačios ES stirpybes.

Būtent dėl ES mokslo pažangos ir finansavimo galimybių vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta greičiau nei per metus.

Daugiau piliečių balso

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupės atstovai, įsijungdami į diskusiją, mato kur kas daugiau optimizmo – pavyzdžiui, Portugalijos atstovas Pedro Marquesas primena, kad būtent dėl ES mokslo pažangos ir finansavimo galimybių vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta greičiau nei per metus. Darbuotojų apsauga ES besirūpinantys EP nariai akcentuoja, kad po pandemijos labai svarbu kurti ne tik žalią ir skaitmenizuotą, bet ir žemesnio nedarbo lygio, geresnes socialines garantijas ir teisingesnius darbo santykius užtikrinančią Europą.

Kairieji ir žalieji sako, kad po kelių dešimtmečių nori matyti ir kitokį EP, ir kitokį žemyną, kuriame nugalėtų sunkiais pokario metais ES sukūrusi solidarumo idėja. "Jei pažiūrėtume, kaip ES dorojosi su šia krize, pamatytume, kad ji tiki tik bendros rinkos vaidmeniu, jie mano, kad laisva konkurencija gali viską išgelbėti. Manau, kad turime pasukti tai į kitą pusę ir priminti, kam ES buvo sukurta, o tai yra solidarumas. Turėtų būti daugiau solidarumo dorojantis su socialine krize, daugiau solidarumo dorojantis su klimato krize. Žiūrėdama iš šios perspektyvos, EP keisčiau beveik viską", – drąsų pareiškimą pateikė Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų frakcijos viena iš pirmininkių, Prancūzijos atstovė Manon Aubry.

Jos kolega iš Vokietijos Martinas Schirdewanas taip pat pabrėžia, kad pandemija iš tiesų parodė, kiek daug Europai reikia nuveikti einant link labiau socialiniams klausimams ir ekologijai jautrios visuomenės.

Štai trečia didžiausia EP centristinė frakcija "Atnaujinkime Europą", įsteigta ankstesnės Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos pagrindu ir šiandien vienijanti 97 europarlamentarus, sako, kad nupiešti naują Europos veidą turi patys jos piliečiai. Pasak liberalo, buvusio Belgijos premjero Guy Verhofstadto, neseniai startavusi Konferencija dėl Europos ateities padės pasiekti šį tikslą. Minimas debatų ir diskusijų ciklas turi įtraukti europiečius, kad šie patys pasisakytų, kokios Europos jie nori, ir siūlytų idėjas Bendrijos ateičiai. Naujoje virtualiojoje platformoje savo idėjomis dalytis gali kiekvienas ES pilietis.

"Svarbiausias šios konferencijos tikslas yra piliečių įtraukimas, nes anksčiau to nebuvo. Yra piliečių dialogai, piliečių konsultacijos, "Eurobarometras" (viešosios apklausos), bet visa tai yra pasyvu – žmonės pasako mums, ką jie galvoja. Šios konferencijos atveju viskas bus kitaip – žmonės bus įtraukti aktyviu būdu", – aiškina G.Verhofstadtas.

Prieš dvi savaites startavusioje platformoje šiuo metu apie 7 tūkst. žmonių jau yra pateikę savo idėjas Europai. Pasak G.Verhofstadto, dalyvauti Konferencijoje dėl Europos ateities galima trimis pagrindiniais būdais: paprasčiausiai sekant debatus ir taip sužinant daugiau svarbios informacijos; pasisakyti dalyvaujant debatuose; būti aktyvistu ir organizuoti veiklas.

Netinkamas metas?

Diskusijose visos politinės grupės, neišsižadėdamos sau įprasto naratyvo, kėlė daug klausimų ir idėjų, kurios esą turėtų formuoti Europos ateitį ir jos santykius su kaimynais bei kitais tarptautinės politinės arenos žaidėjais. Tačiau visuose šiuose Europos dienos debatuose ES plėtros klausimas liko beveik nepaliestas.

Ginčas dėl bloko plėtros tarp ES viršūnių atsinaujino prieš beveik dvejus metus – nuo to laiko diskusijos apie Vakarų Balkanų valstybių ar Turkijos stojimą į Bendriją virto sporadiškomis.

O viskas prasidėjo 2019 m. spalį, Prancūzijai blokavus bandymus pradėti derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas tąkart sakė, kad Bendrija, prieš atverdama duris naujoms narėms, pirmiausia turi sutvirtinti esamus ryšius ir išspręsti savo problemas, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės pasitraukimo padarinius. Jis taip pat primygtinai reikalavo sugriežtinti stojimo į ES reikalavimus.

Tačiau Europos Komisija šiai pozicijai nepritarė, sakydama, kad abi šalys kandidatės atitinka visus keliamus reikalavimus – įvykdė tam tikras reformas ir parodė pažangą kovoje s u korupcija. Siekdama nutraukti ilgametį konfliktą su Graikija, Šiaurės Makedonija netgi pakeitė valstybės pavadinimą – buvo pridėtas žodis Šiaurės. Tai šalyje sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą.

"Dabar mes turime laikytis žodžio ir pradėti derybas dėl narystės", – tada kalbėjo EK vadovė Ursula von der Leyen.

Ji rėmė šešių valstybių – Albanijos, Bosnijos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos – siekį įstoti į ES. "Mūsų tas pats žemynas, ta pati istorija, ta pati kultūra", – strigus deryboms, pabrėžė ji.

Kiek vėliau, 2020-ųjų vasarį, E.Macronas Miuncheno saugumo konferencijos metu sakė esąs pasirengęs žengti į priekį, jei peržiūros tų pačių metų kovą metu EK patvirtintų šalis padarius pažangą. Jis taip pat tvirtino, kad Prancūzija – ne vienintelė įstoti į ES svajojančių šalių viltis žlugdanti veikėja – prie Paryžiaus prisijungė Kopenhaga ir Amsterdamas.

Bulgarijos užsienio reikalų ministrė sakė, kad jos šalis nori pradėti derybas su Albanija, bet ne su Šiaurės Makedonija.

Nesibaigiančios kliūtys

Vėliau reaguodama į Prancūzijos prašymą pertvarkyti stojimo į ES reikalavimus prieš svarstant naujų narių galimybes, EK pasiūlė griežtesnį ir politiškesnį priėmimo procesą. Pagal pastarąjį Komisijos pasiūlymą, visų pirma būtų klausiama, ar šalyse pretendentėse yra vykdomos esminės reformos, taip pat, jau pradėjus derybas, bloko atstovai tam tikrais atvejais turėtų galimybę jas sustabdyti arba visiškai nutraukti.

E.Macronas yra sakęs, kad pagrindinė Prancūzijos sąlyga, norint pradėti derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, yra nuodugni stojimo proceso peržiūra, nes esą dabartinis variantas yra per daug biurokratinis ir techniškas.

"Būtų gerai turėti galimybę (narystės klausimą) spręsti greičiau, tų šalių, kurios aiškiai daro pažangą, atveju, – sakė prezidentas. – Taip pat privalome turėti galimybę žengti žingsnį atgal, jei kas nors neveikia."

Praėjusių metų kovą ES pagaliau uždegė žalią šviesą deryboms su Šiaurės Makedonija, bet šalis vis dar laukia jų pradžios – lapkritį pagalius į ratus pradėjo kaišioti ir Bulgarija. Dabar Sofija iš Skopjės reikalauja perrašyti istorijos vadovėlius, kad būtų atspindėtos šalies bulgariškos šaknys.

Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharijeva sakė, kad jos šalis nori pradėti derybas su Albanija, bet ne su Šiaurės Makedonija. Bulgarai prieštarauja pavadinimui Šiaurės Makedonija, taip pat prieštarauja, kad būtų minima makedonų kalba – Sofija reikalauja pripažinti ją regioniniu bulgarų kalbos variantu arba jos tarme.

Bulgarija piktinasi ir Šiaurės Makedonijos reiškiamomis pretenzijomis į prieškario veikėjus, kurie paliko žymų pėdsaką abiejų šalių istorijoje. Šiaurės Makedonijos vyriausybę įsiutino susidariusi situacija, mat europinė integracija tarsi tapo dvišalių klausimų įkaite, tačiau žadėjo tęsti atskiras derybas su bulgarais.

Atpirkimo ožys

Neseniai "Euractiv" pristatytas Atviros visuomenės fondo tyrimas rodo, kad šiandien apie 59 proc. Prancūzijos piliečių nenori, kad Vakarų Balkanų šalys prisijungtų prie ES. 49 proc. respondentų mano, kad bloko plėtra, įtraukiant Juodkalniją, taip pat būtų blogas sprendimas, kaip ir 76 proc. apklaustųjų neigiamai atsiliepia apie Turkiją, kuri taip pat yra tarp pretendenčių prisijungti prie Bendrijos.

Prancūzų visuomenėje gana seniai pastebimas gana neigiamas požiūris į Vakarų Balkanus ir ypač į albanus, kadangi didelė pastarųjų dalis neteisėtai imigruoja į šalį, prašo prieglobsčio arba neretai užsiima kriminalinėmis veikomis, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis.

Tačiau stebėtojai sako, kad nereikėtų suabsoliutinti tokio požiūrio – prancūzai taip pat yra žinomi kaip viena iš labiausiai ES nepasitikinčių tautų, todėl nenoras galvoti apie bloko plėtrą gali tiesiog atspindėti bendrą nepasitenkinimą situacija. "Ar prancūzai piktinasi kosoviečiais, albanais ar bosniais? Tai sakyti būtų pernelyg paprasta. Greičiau tai jiems tiesiog nerūpi", – sako vienas iš vasarį pristatytos studijos autorių Srđanas Cvijićius.

"Balkanai yra savotiškas atpirkimo ožys", – priduria Jean Jaurès fondo Balkanų observatorijos direktorius Sébastienas Gricourtas, kuris taip pat prisidėjo prie šio tyrimo.

Studija parodė, kad 62 proc. apklaustųjų, kurie palaiko Balkanų prisijungimą prie ES, dalijasi labiau teigiamu požiūriu į Bendriją.

Komplikuoti santykiai

Europos dienos diskusijose Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys ir EP užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas Mcallisteris diplomatiškai užsiminė apie strategiškai svarbius, bet šiuo metu kartu ir sudėtingus ES santykius su Turkija.

Jis nepateisino, tačiau ir neišsiplėtė, kalbėdamas apie vadinamąjį sofageito skandalą, kai praėjusį mėnesį įvykusio ES lyderių vizito Turkijoje metu prabangiame kambaryje, į kurį įžengė trys lyderiai, buvo tik du krėslai, stovintys šalia ES ir Turkijos vėliavų.

Ant jų atsisėdo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles Michelis, o U. von der Leyen, kurios diplomatinis rangas yra toks pats, kaip ir šių dviejų vyrų, liko stovėti akivaizdžiai pasimetusi.

EP nariai praėjusią savaitę vykusios plenarinės sesijos metu diskutavo apie šį įvykį ir iš esmės vieningai sutiko, kad ši situacija sumenkino ES užsienio politiką ir bloko įvaizdį. Europarlamentarai teigė, kad Europa turėtų pademonstruoti didesnę jėgą ir vienybę derėdamasi su užsienio partneriais. "Taip neturėjo nutikti, taip tikrai neturi nutikti dar kartą ir turi būti išaiškinta, kaip išvengti tokių situacijų ateityje", – pabrėžia D.Mcallisteris.

"Užsienio politikos diplomatija labai dažnai yra susijusi su poreikiu derėtis su trečiosiomis partijomis, su šalimis, kurios nesidalija tuo pačiu požiūriu ir gali būti labai sudėtingos derybų partnerės. ES norėtų, kad visas pasaulis būtų demokratiškas, laikytųsi teisės viršenybės ir gerbtų europietiškas vertybes, bet taip nėra. Ir mes vis tiek turime tvarkytis su savo skirtumais – tokia yra užsienio diplomatijos esmė", – aiškina D.Mcallisteris.

"Iš vienos pusės, Turkija yra mūsų kaimynė ir ja liks, Turkija yra svarbi prekybos partnerė, ir Turkija yra daugumos ES narių, priklausančių NATO, partnerė, – vardija diplomatas. – Iš kitos pusės, turime daug skirtumų su Turkija: daug metų stebime prastėjančią situaciją vidaus reikaluose, Turkijai paminant mūsų bendras vertybes ir principus demokratijos, teisės viršenybės dimensijose. Taip pat matome labai kategorišką, kartais net labai agresyvų požiūrį į mūsų šalis nares Graikiją ir Kiprą. ES pastaraisiais mėnesiais labai aiškiai parodė, kad palaikys Kiprą ir Graikiją."

"Mes esame pasiruošę grįžti prie dialogo politikos, bandant išspręsti mūsų santykių kliūtis, bet tai reikalauja Turkijos pasirengimo laikytis taisyklių ir taip pat parodyti gerų kaimyninių santykių politiką, kurios pastaraisiais metais trūksta", – leisdamas suprasti, kad Ankaros kelias iki Briuselio – dar ilgas, situaciją apibendrina D.Mcallisteris.