Vokietija, Prancūzija ir Rusija raginamos susitaikyti su mintimi, jog Amerika neginčytinai tapo pasaulio lydere

Prancūzija, Vokietija ir Rusija vasarį sudarė neformalią ašį, kuria buvo siekta suvienyti pastangas, kad būtų užkirstas kelias karui Irake. Iš to nieko neišėjo - Sadamas Huseinas buvo nuverstas, o koalicija tapo nugalėtoja.

Politikos ekspertai tvirtina, kad viskas buvo dėsninga, nes ašis Paryžius - Berlynas - Maskva neturėjo ir neturi ateities.

Dantų gydytojo nereikia bijoti

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris šiomis dienomis davė interviu Vokietijos laikraščiui “Welt am Sontag”, kuriame kanclerio Gerhardo Šrioderio politiką Irako atžvilgiu pavadino klaidinga. Politikos veterano nuomone, vokiečiai turėtų labiau stengtis suprasti “amerikiečių mentalitetą”. H.Kisindžeris teigia, jog ir kiti vokiečių politikai klysta, kai mano, jog jų formali sąjunga su Prancūzija ir Rusija turi ateitį.

Pirmąjį žingsnį pakeliui į susitaikymą su JAV, buvusio valstybės sekretoriaus nuomone, turėtų padaryti Paryžius ir Berlynas. Politikos patriarchas, kurio pavardė itin garsiai skambėjo pasaulyje 1973-1977 metais, interviu primygtinai kreipėsi į vokiečius, kaip ir kitus europiečius, su raginimu: nebijokite JAV administracijos taip, kaip dantų gydytojo.

Dialogas įmanomas

Pasak H.Kisindžerio, Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat kai kuriose kitose Europos šalyse manoma, kad Jungtines Valstijas valdo “labai sunki” vyriausybė, su kuria neįmanoma bendradarbiauti. “Tai - klaidinga nuomonė. Tiesiog būtina palaikyti glaudžius santykius su tais veikėjais, kurie yra atsakingi už JAV užsienio politiką. O šioje sferoje pirmu smuiku groja prezidentas, su kuriuo neišvengiamai teks turėti reikalų kiekvienai šaliai”, - teigia buvęs valstybės sekretorius.

Jis sako, jog dialogas yra įmanomas, bet su sąlyga, kad “vokiečiai stengsis labiau suprasti amerikiečių mentalitetą ir įsitikinimus, taip pat su didesniu pasitikėjimu žiūrės į amerikiečių ketinimus”. Vasario pradžioje sudarytą ašį tarp Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos H.Kisindžeris interviu pavadino “keista kombinacija”. Pasak jo, priešpriešoje su JAV ši ašis neturi jokios ateities, nes tų trijų šalių interesai galėjo sutapti tik trumpam.

Gynybos ministras laužia ledus

Vokietijos žiniasklaida iš dalies sutinka su H.Kisindžerio nuomone, kad Berlynas, kaip ir Paryžius, turi blaiviau vertinti naujas realijas, susiklosčiusias žlugus Sadamo Huseino režimui.

Laikraštis “Dresdner nojeste Nachrichten” Vašingtono ir Berlyno santykius komentavo tuoj po to, kai Amerikoje pasibaigė Vokietijos gynybos ministro Peterio Štruko vizitas.

“Gynybos ministras nuvyko į Vašingtoną, kad nors kiek pagerėtų dviejų šalių santykiai, kuriuos aptemdė karas Irake. Dabar savo žodį turi tarti federalinis kancleris Gerhardas Šrioderis, kuris vis dar jaučiasi įžeistas”, - rašo Drezdeno laikraštis.

Pasak jo, “JAV pažeidė tarptautinės teisės normas, kai išmėgino naująją preventyvaus smūgio doktriną ir pasiliko teisę ja vėl pasinaudoti. Bet tuo pat metu Amerika bei jos sąjungininkės nuvertė ir despotišką Sadamo Huseino režimą. Todėl Vokietijos vyriausybei į Irako problemą reikia pažvelgti naujomis akimis”.

Drezdeno laikraštis tęsia mintį: “Vokiečiai su amerikiečiais turi veikti išvien, kad Irake būtų sudaryta demokratinė valdžia. Šioje sferoje Vokietijos politikai turi daug galimybių pasireikšti. Vokietijos gynybos ministras, viešėdamas JAV, stojo už santykių tarp Vašingtono ir Berlyno normalizavimą. Dabar savo žodį turi tarti, suprantama, ne Džordžas Bušas, o Gerhardas Šrioderis”.

Naujoji era

Po Bagdado režimo žlugimo politologai prabilo apie naująją erą žmonijos istorijoje. Vokietijos savaitraštis “Die Zeit” ta proga paskelbė Karnegio centro Maskvos filialo direktoriaus Dmitrijaus Trenino straipsnį, kuriame nagrinėjamas naujas JAV vaidmuo pasaulio politikoje.

“Pereinamasis laikotarpis baigėsi. Vieno poliaus pasaulis, kuris Prancūzijos intelektualams, Vokietijos pacifistams, Rusijos generolams ir Kinijos strategams sapnavosi kaip tikras košmaras, tapo realybe. Dabar su šia realybe galima arba sutikti, arba nesutikti. Bet jos ignoruoti tiesiog neįmanoma”, - teigia D.Treninas.

Prasidėjus naujajai erai, Amerika atsidūrė prieš pasirinkimą: ar jai prisiimti pasaulio hegemonės, ar pasaulio bendruomenės lyderės vaidmenį. Vienintelė supervalstybė turės galutinai apsispręsti, ir šis pasirinkimas bus nelengvas. Jeigu bus pasirinktas hegemonės variantas, JAV, galimas dalykas, artimiausiais metais pasieks dar ne vieną įspūdingą pergalę, bet anksčiau ar vėliau susidurs su problemomis, kurios praeityje sužlugdė visas imperijas, įspėja politologas.

Amerikos ištekliai - didžiuliai, bet ne beribiai, o jos draugų nėra daug. Ir net patys ištikimiausi jos bičiuliai turi tik ribotas galimybes. Tuo tarpu visoms kitoms didžiosioms valstybėms vertėtų stiprinti jėgas, bet vengti, bent jau artimiausioje ateityje, konfrontacijos su Amerika. Prancūzija ir Vokietija turi vėl tapti JAV partnerėmis, teigia D.Treninas, pažymėdamas, jog šios dvi šalys paprasčiausiai neturi kito kelio.

Savo ruožtu Rusija per artimiausius du dešimtmečius tarptautinėje arenoje galėtų tapti solidžia artiste. Bet, norint šį tikslą pasiekti, reikia ryžtingai tęsti ūkio reformas ir griežtai laikytis svarbiausio principo “Negadink santykių su Amerika!”, baigia savo mintį D.Treninas, pridurdamas, jog vasarį suformuota ašis po Bagdado žlugimo neturi jokių perspektyvų.