Artėjant rinkimams, Netanyahu į Izraelio taikiklį įtraukė Turkiją

Antradienį karo lėktuvai atakavo bazę Šiaurės Sirijoje, netoli Turkijos sienos.

B. Netanyahu sakė, kad Turkija siekė ten įkurti karinę bazę, ir kad jai ignoruojant Izraelio perspėjimus, „mes užtikrinome, kad jie tai suprastų aiškiau“.

Turkija ketvirtadienį paneigė, kad šią savaitę Izraelio apšaudytoje oro bazėje šiaurės Sirijoje buvo jos karių, ir pažadėjo toliau ryžtingai remti Sirijos suverenitetą.

Savo ruožtu Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) apkaltino prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, kad šis „įtraukia Turkiją į pavojingus nuotykius Sirijoje“.

Artėjant spalio 27 dienos rinkimams, B. Netanyahu kampanija iškabino reklaminius stendus su kelių lyderių, tarp jų ir R. T. Erdogano, atvaizdais ir užrašu: „Jie nori, kad Netanyahu pralaimėtų.“

R. T. Erdoganas yra griežtas Izraelio masinio puolimo Gazos Ruože po beprecedenčio 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio kritikas. Santykiai pablogėjo dėl agresyvaus Izraelio elgesio perimant Turkijos aktyvistų flotiles, bandžiusias pristatyti pagalbą į Gazos Ruožą.

Tačiau skirtingai nei kitos B. Netanyahu atakuojamos šalys, pavyzdžiui, Iranas, Turkija turi galingų sąjungininkų. Ji yra NATO narė, o R. T. Erdoganas palaiko šiltus santykius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kurio ambasadorius Ankaroje pasmerkė Izraelį dėl smūgių.

Ankaros santykiai su Izraeliu taip pat nėra vienareikšmiai. Turkija buvo pirmoji musulmoniška šalis, pripažinusi Izraelį, ir anksčiau šalys vykdė aktyvią prekybą, nors karo Gazos Ruože metu Ankara pareiškė nutrauksianti visus verslo ryšius su Izraeliu.

Izraelio centro kairiosios opozicijos Demokratų partijos lyderis Yairas Golanas išpuolį Sirijoje pavadino „provokuojančiu ir pavojingu“, įspėdamas, kad jis „priartina mus prie konfrontacijos su Turkija ir gilina prarają tarp mūsų sąjungininkų, visų pirma Jungtinių Valstijų“.

„Vėl karinė jėga naudojama politiniais sumetimais, ir vėlgi Izraelis sumoka saugumo kainą“, – sakė Y. Golanas.

Platus įtarumas dėl R. T. Erdogano

R. T. Erdoganas, leidęs „Hamas“ lyderiams gyventi Turkijoje, turi daugybę izraeliečių kritikų ir už ministro pirmininko rato. Centro dešiniųjų opozicijos veikėjas Naftalis Bennettas, buvęs ministras pirmininkas, anksčiau šiais metais apkaltino B. Netanyahu ignoruojant „naują Turkijos grėsmę“ sutelkiant dėmesį tik į Iraną.

Tel Avive įsikūrusio Nacionalinio saugumo studijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Gallia Lindenstrauss sakė, kad bekompromisė R. T. Erdogano retorika mažai padėjo sušvelninti Izraelio susirūpinimą.

„Taip pat nerimaujama, kad kaip Turkija priglaudžia „Hamas“, ji gali leisti kovotojų grupuotėms veikti Sirijos viduje, o tai ateityje gali kelti grėsmę Izraeliui“, – sakė ji.

Tačiau ji pažymėjo, kad Izraelis, sukūręs vadinamąją saugumo zoną Pietų Sirijoje, iš esmės yra susitaikęs su Turkijos interesais šiaurėje.

„Matote, kad Netanyahu naudoja priešiškumo Turkijai kortą. Manau, jis mato tai kaip kažką, kas gali sutelkti jo rėmėjų bazę“, – sakė G. Lindenstrauss.

B. Netanyahu susiduria su opozicijos kaltinimais, kad jis nepasiekė savo daugybės karų tikslų, pavyzdžiui, nuversti Irano Islamo Respubliką ar sunaikinti „Hamas“, teigė Gonul Tol, Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų instituto vyresnioji darbuotoja.

Jungtinėse Valstijose, nors R. T. Erdoganas turi daug kritikų, bet kokie tiesioginiai veiksmai prieš Turkiją gali paversti B. Netanyahu „neatsakingu lyderiu, kuris padarytų bet ką, kad išliktų valdžioje“, sakė G. Tol.

„Jei jis peržengs šią ribą, manau, jis turi suprasti, kad jam tai nebus naudinga, nes jūs taip pat turite Trumpo netikėtumo faktorių, ir Netanyahu negali tikėtis jo palaikymo“, – sakė ji.

Jos nuomone, Turkija paneigė Izraelio kaltinimus kaip būdą sušvelninti įtampą.

„Erdoganas, būdamas populistinis lyderis, galėjo tiesiog pasinaudoti proga ir pasakyti, kad mes pulsime, mes atsakysime, tačiau to nepadarė“, – teigė G. Tol.

Per vidurį – Sirija

Turkijos interesai Sirijoje istoriškai buvo susiję su kurdų kovotojų išplitimo užkirtimu.

Tačiau dabar jos prioritetas – atgaivinti Sirijos ekonomiką, kad pabėgėliai galėtų grįžti, taip pat skatinti stiprų regioninį sąjungininką tuo metu, kai Graikija, Kipras ir Izraelis Rytų Viduržemio jūroje atremia Turkiją, teigė G. Tol.

Turkija palaiko Sirijos prezidentą Ahmedą al Sharaa, buvusį sunitų džihadistą, kurio sukilėliai 2024 metų pabaigoje nuvertė ilgametį lyderį Basharą al Assadą, užbaigdami brutalų pilietinį karą.

Sirijai iššūkis – netapti kitų konfliktų arena, sakė Maheras Tamranas, Damaske įsikūręs rašytojas ir politikos tyrinėtojas.

„Ji turi pasinaudoti Turkijos ir Izraelio varžybomis, kad susigrąžintų Sirijos suverenitetą“, – teigė jis.

Tiek Turkija, tiek Izraelis „sutaria dėl Sirijos stabilumo, bet skiriasi požiūriai į patį stabilumo apibrėžimą“.