Kaip rašo „The Daily Digest“, mokslininkai apklausė 5 tūkst. gyventojų iš skirtingų ekonomiškai pajėgių šalių, vertindami jų pajamas, išsilavinimą, profesiją ir požiūrį į klimato kaitą.
Kartu buvo apskaičiuotas dalyvių ekologinis pėdsakas: skrydžių dažnis, transporto naudojimas, mėsos ir pieno vartojimas, būsto dydis, atliekų kiekis.
Tyrimas parodė, kad pasiturintys žalieji gyvena taip, kad jų kasdieniai įpročiai daro didžiausią žalą aplinkai.
Tokie žmonės dažniau keliauja, yra atviresni kultūroms, todėl skraido daugiau. Kai kurie mano, kad tai kompensuoja perdirbimu ar kitais tvariais įpročiais, tačiau tyrėjai pabrėžia: tokios pastangos neatperka skrydžių poveikio.
Mokslininkai pabrėžia, kad individualūs pasirinkimai – tik dalis problemos. Didžiausia kliūtis tvaresniam gyvenimui yra pati ekonominė sistema, priklausoma nuo taršių iškastinių degalų.
Kol alternatyvos, ypač skrydžiams, išlieka ribotos, vien informacinės kampanijos neišspręs išmetamųjų teršalų mažinimo problemos.
Tyrimo autoriai ragina imtis veiksmingesnių priemonių ir keisti politiką, o ne tik vertybes.
Naujausi komentarai