Ar plis „ispaniškasis gripas“?

Ispanijos ekonomikos padėtis, regis, kelia nerimą ne tik finansų rinkoms, bet ir ES. Tiesa, Madridas ramina: visiems derėtų tvardytis ir nedidinti įtampos.

Kolegų kritika

Niekas Europoje tikrai nenori antrosios Graikijos. Juolab kad graikų ekonomika, palyginti su ispanų, – tik lašas jūroje.

Italijai pirmajai pavyko sušvelninti įtampą finansų rinkose, tad premjeras Mario Monti pabėrė gan kritiškų komentarų ispanams.

M.Monti, nors vėliau atsiprašė už savo replikas, supyko, esą palūkanų normos Italijai vėl ėmė augti, nes visi nerimauja dėl Ispanijos skolų krizės užkrato.

Madridui pastabų taip pat nepašykštėjo ir Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy. Kalbėdamas vienoje rinkimų akcijų jis bandė rinkėjus įtikinti, kad šie jį perrinktų ir leistų tęsti išlaidų mažinimo planą.

Priešingu atveju, pasak N.Sarkozy, ir Prancūzijoje reikėtų laukti skolų krizės – tokios, kokia sukaustė Ispaniją ir Graikiją.

„Mažiau kalbų, daugiau darbų“

Kritika sulaukė karšto ispanų atsako. Vyriausybės vadovas Mariano Rajoy paragino kolegas atsargiau rinkti žodžius.

„ES valstybės privalo būti apdairios, komentuodamos Ispanijos ekonomikos problemas, – sakė M.Rajoy. – Visi mes turime savo problemų ir dirbame, stengdamiesi išspręsti savąsias ir dar padėti euro zonai. Tikimės, kad kitos šalys darys tą patį, kad bus apdairios darydamos savo pareiškimus.“

Įtampa kilo po to, kai Ispanijos vyriausybė, nors patvirtino taupų biudžetą, pripažino, kad taupymo planas nebus įgyvendintas šimtu procentų.

Anksčiau tikėtasi, kad jau šiais metais deficitas neviršys 4,4 proc., tačiau prognozę teko pakoreguoti iki 5,8 proc.

Tiesa, vėliau su ES suderintas 5,3 proc. deficitas, kuris praėjusiais metais siekė 8,5 proc.

Ryžto nestinga

Būtent biudžetas, taip pat gležna bankų sistema, recesija, regionų skolos ir toliau augantis nedarbas kelia didžiausią nerimą.

Nedarbas Ispanijoje dabar siekia net 23 proc. – tai aukščiausias nedarbo lygis euro zonoje.

Tiesa, naujoji Ispanijos vyriausybė nesnaudžia. Per Velykas vyriausybė paskelbė, kad sieks sutaupyti dar apie 10 mlrd. eurų.

Iki šiol buvo numatyta, kad Ispanija sutaupys 27 mlrd. eurų. Papildomų pinigų ispanai tikis gauti įvykdę sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų pertvarkas.

Ekonomistų perspėjimai

Tiesa, Ispanijos ekonomikos padėtis pavojinga dėl to, kad taupymas per recesiją gali pastūmėti šalį į dar didesnį ekonomikos sąstingį, kaip nutiko Graikijoje.

Antai ekonomistas Jürgenas Matthesas iš Vokietijos Kelno miesto Ekonomikos tyrimų instituto pabrėžė, jog visi reikalaujantys, kad ispanai veržtųsi diržus, neturėtų perlenkti lazdos.

„Manyčiau, jog kai kas neturėtų stengtis, kad Ispanija įkliūtų į panašius kaip Graikija spąstus“, – sakė J.Matthesas.

Tačiau Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikas Nicolausas Heinenas ramino, kad kol kas ispanai žengia teisingu keliu.

„Svarbiausia, kad ispanai surastų tinkamą ekonomikos augumo ir taupymo priemonių balansą“, – sakė ekonomistas.

Jis neteikė per daug reikšmės Ispanijos pareiškimui, kad ne visi pažadai bus įgyvendinti. „Manau, kad tai buvo komunikacijos problema“, – pabrėžė analitikas.

Tačiau ekspertas nebuvo optimistiškai nusiteikęs dėl Ispanijos regionų skolų.

Nors centrinė Ispanijos valdžia yra nurodžiusi šiais metais regionams savo skolas apkarpyti po 1,5 proc., daugelis jų toli gražu nepasieks šio tikslo.

„Tai, kas dedasi Ispanijoje, kalbant apie regionus, yra mažytė Europos kopija. Regionai skendi skolose, o vyriausybei juos kontroliuoti – sunku“, – sakė N.Heinenas.

Tiesa, padėtis gali pasikeisti, nes regionus ėmė kontroliuoti konservatyvios jėgos, palankios vyriausybei, be to, Ispanijos centrinė valdžia neseniai pasekė Vokietijos pavyzdžiu ir regionams nustatė skolų ribas.

Ekonomistai pabrėžė, kad ekonomikos augimas – ne mažiau svarbu nei taupymas. Vienas geriausių rodiklių, pasak ekspertų, – Ispanijos eksporto atsigavimas.

„Per pastaruosius metus Ispanijos eksportas augo gana sėkmingai“, – džiaugėsi ekonomistas J.Matthesas ir pabrėžė, kad neigiamas Ispanijos prekybos balansas sumenko nuo 5,8 iki 0,5 proc. BVP.

Anot jo, palyginti su Graikija, kuri per tą patį laikotarpį sugebėjo balansą sumažinti nuo 11,1 iki 5,5 proc., Ispanijos padėtis – gerokai palankesnė.