Ar JAV kariai gaus mirties bausmę už civilių nužudymus?

„Washington Post“ šeštadienį pranešė, kad penki JAV kariai gavo kaltinimus dėl tyčinių penkių afganistaniečių nužudymų. Pirminis bylos svarstymas kariuomenės teisme prasidės po kelių savaičių. Ar gali nutikti taip, kad kariai, jei bus pripažinti kaltais, gaus mirties bausmę?

JAV karinio teisingumo įstatymai, galiojantys visiems amerikiečių kariams, esantiems bet kur pasaulyje, nužudymo atveju (nepriklausomai nuo aukos tautybės) numato įkalinimą iki gyvos galvos arba mirties bausmę.

Nuo JAV pilietinio karo iki 1961 m. mirties bausmė buvo įvykdyta 465 JAV kariams, daugiausiai dėl dezertyravimo ar maišto. 1983 m. kariniame apeliaciniame teisme tokie įstatymai buvo pripažinti nekonstituciniais, bet po metų prezidentas R. Reaganas juos grąžino. Iš viso yra 15 pažeidimų, už kuriuos karys gali gauti mirties bausmę.

Šiuo metu mirties bausmės įvykdymo laukia šeši JAV kariai, visi jas gavę už tyčines žmogžudystes. Paskutinį kartą tokia bausmė buvo atlikta 1961 m. eiliniui J. A. Bennettui, kuris buvo pripažintas kaltas dėl austrės išprievartavimo ir bandymo ją nužudyti.

Taip retai vykdomų mirties bausmių kariams priežastis gali būti politinė. Nuostatai reikalauja, kad nuosprendį pasirašytų prezidentas, priešingai nei civilinėse bylose, kai prezidentas mirties bausmę gali tik atšaukti, bet jos įsakyti neprivalo. Po J. A. Bennetto nei viena mirties bausmė nebuvo paskirta iki 2008 m., kai prezidentas G. W. Bushas įsakė ją įvykdyti eiliniui R. Gray. Bausmės jis laukia dar dabar.

Prezidento B. Obamos požiūris į mirties bausmę yra skeptiškas, bet jis palaiko jos vykdymą už „pačius baisiausius nusikaltimus“.

Tarp šiuo metu laukiančių mirties bausmės yra puskarininkis H. K. Akbaras (nuteistas 2005 m. už granatų paleidimą į kariuomenės draugus Irake), kapralas K. Parkeris (nuteistas 1992 m. už dviejų pareigūnų nušovimą) ir lakūnas A. Wittas (nuteistas 2005 m. už kito lakūno ir jo žmonos nužudymą). Kariuomenės teismas, lygiai taip pat kaip ir civilinis, yra kritikuojamas dėl rasinio nešališkumo – keturi iš šešių nuteistųjų yra afroamerikiečiai.

Tačiau nei vienas iš jų nebuvo nuteistas už civilių nužudymą karo metu, nes sunku nustatyti, ar tikrai įvykdyta tyčinė žmogžudystė, kai civilių aukos kare ir taip yra neišvengiamos. Todėl mirties bausmės taikymas už afganistaniečių nužudymus būtų visai naujas dalykas.