Apžvalga: svarbiausi ketvirtadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Koronavirusas Lietuvoje:

* Lietuvoje fiksuotas rekordinis paros užsikrėtimų COVID-19 skaičius – 2450, mirė 17 žmonių. Ligoninėse gydomi 1949 užsikrėtusieji, 149 iš jų – reanimacijoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, lapkritį COVID-19 užsikrėtė keturis kartus daugiau žmonių nei spalį.

* COVID-19 patvirtinta dar vienam parlamentarui – liberalui Romualdui Vaitkui. Jis pastaruoju metu buvo saviizoliacijoje, kai liga nustatyta trims esamiems ir vienam buvusiam liberalų frakcijos nariams.

* Seimas nusprendė, jog 257 eurų valstybės išmoką savarankiškai dirbantys žmonės, kurių veikla dėl karantino sustabdyta ar apribota, gaus ir vieną mėnesį po karantino atšaukimo. Po pirmojo karantino pinigai buvo mokami dar du mėnesius.

Koronavirusas pasaulyje:

* Latvijoje ir Rusijoje nustatyta rekordiškai daug naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, atitinkamai 930 ir 28 145. JAV užfiksuotas didžiausias per parą mirusių žmonių skaičius – 2760.

* Nuo COVID-19 mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscardas d'Estaingas, jam buvo 94-eri. Jis Prancūzijos prezidento pareigas ėjo 1974-1981 metais. V. Giscardas d'Estaingas buvo Europos integracijos šalininkas, jo iniciatyva Prancūzija legalizavo abortus, liberalizavo skyrybas ir nuo 21 iki 18 metų sumažino amžiaus cenzą dalyvauti rinkimuose.

* Norvegija paskelbė, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus šiek tiek sušvelnins apribojimus dėl koronaviruso ir leis gyventojams į svečius pasikviesti ne penkis, o iki 10 žmonių.

Seimo vicepirmininkas. Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jonas Jarutis išrinktas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen septintuoju pavaduotoju. Anksčiau Seimas atmetė „valstiečių“ į šias pareigas pasiūlytą Aušrinę Norkienę. Tai buvo sukėlę įtampą tarp naujosios valdžios ir į opoziciją pasitraukusių „valstiečių“.

Nuotolinis darbas. V. Čmilytė-Nielsen sako, kad nuotoliniam Seimo darbui galėtų būti pasirengta iki gruodžio pabaigos, jeigu parlamentarai priims naujas statuto pataisas. Jos ketvirtadienį perduotos svarstyti komitetams. Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas. Turėtų būti užtikrintas Seimo nario tapatybės nustatymas, balsuojant būtų reikalinga papildoma tapatybės registracija ir balsavimo momento fotofiksavimas.

Vyriausybės formavimas. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su keturiais kandidatais į ministrus: į vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų postus siūlomais Agne Bilotaite, Dainiumi Kreiviu, Arvydu Anušausku ir Gabrieliumi Landsbergiu. D. Kreivys prezidentui turėjo aiškintis, ar jam pavyks sėkmingai atskirti viešuosius ir privačius interesus, jeigu jis būtų paskirtas ministru. G. Nausėda ir I. Šimonytė Vyriausybės sudėtį aptars penktadienį. Šio susitikimo išvakarėse daugiausia įtampos tarp konservatorių ir Prezidentūros kelia Arūno Dulkio kandidatūra į sveikatos apsaugos ministrus.

Magnitskio įstatymas. Europos Sąjungos šalių ambasadoriai pritarė naujai tvarkai, kuri leistų visų valstybių narių vienbalsiu sutarimu skirti tikslines sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse atsakingiems asmenims. Tai leis įšaldyti atsakingų asmenų ir organizacijų turtą, taip pat uždrausti išduoti vizas jiems atvykti į ES.

Gynybos mokymas. Latvijos parlamentas nusprendė, kad nacionalinė gynyba nuo 2024–2025 mokslo metų taps privalomu mokomuoju dalyku vyresniųjų klasių moksleiviams. Iki šiol tokios pamokos buvo pasirenkamos. „Kadangi atsisakėme privalomo šaukimo į karo tarnybą, tai vienintelis būdas, kuriuo galime užtikrinti Latvijos pasirengimą įvairioms krizėms“, – sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

Šylantis klimatas. Jungtinės Tautos paskelbė, kad 2020-ieji gali būti tarp trejų šilčiausių metų per visą stebėjimų istoriją nuo 1850-ųjų. 2020 metais buvo registruoti nauji temperatūrų rekordai sausumoje, jūroje ir Arktyje. Nors tikimasi, kad dėl koronaviruso krizės į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekiai turėtų sumažėti, jis atmosferoje išsilaiko amžius, todėl pandemijos poveikis bus nežymus.

Liberiečio teismas. Šveicarijoje prieš teismą stojo pirmasis liberietis, teisiamas už karo nusikaltimus per pilietinį karą Liberijoje 1989-2003 metais. Buvęs kovotojų vadas Alieu Kosiah kaltinamas nužudymu, išžaginimu ir virtine kitų nusikaltimų.