Vokiečiai, piktindamiesi JAV pretenzijomis šeimininkauti pasaulyje, noromis nenoromis kopijuoja už Atlanto esančią šalį  

Įvairių sričių specialistai tebesigilina į priežastis, kurios taip supriešino vokiečius su amerikiečiais. Ekspertai pažymi, jog karas Irake tapo tik pretekstu, kad antiamerikanizmas Vokietijoje paūmėtų iki kraštutinumo.  

Kaltina hegemonija  

Vokietijos laikraštis “Frankfurter Allgemeine”, mėginantis ieškoti antiamerikanizmo šaknų, konstatuoja, kad pastarųjų savaičių įvykiai paliudijo, jog dauguma vokiečių piktinosi ne vien karu Irake; jie nusiteikę prieš Jungtines Valstijas apskritai.

Didžioji dauguma Vokietijos žmonių mano, kad amerikiečiai nori viešpatauti visame pasaulyje. Nors karas Irake kėlė ir tebekelia daugybę klausimų, vokiečių kritiką Vašingtono atžvilgiu sunku įvertinti vienareikšmiškai. Reikšdami pretenzijas Amerikai, demonstrantai, lieję emocijas Vokietijos miestų gatvėse, iš esmės griovė savo gyvenimo būdo pamatus.

Mados, patiekalai, gėrimai, muzika, kinas, žmonių bendravimo formos - viskas, kas supa vokiečius, turi amerikiečių įtakos antspaudą. Pažymėtina, kad ši tendencija Vokietijoje išreikšta labiau negu bet kurioje kitoje Vakarų šalyje, nurodo “Frankfurter Allgemeine”.

Laikraštis savo mintį plėtoja taip: “Galim kiek norim kalbėti, kad pasirinkom savąjį - vokiškąjį - kelią, tačiau buityje vis dėlto liekame amerikiečiais. Demonstrantai, protestavę prieš karą mūsų miestų gatvėse, buvo apsirengę džinsais, kuriuos prieš šimtą metų dėvėjo tik Teksaso kaubojai. Pacifistų marškinėliai pasiūti pagal europietišką stilių, bet vis dėlto jie yra amerikietiškos kilmės. Net žodžiai “Karui - ne!” buvo parašyti angliškai”.

Kai demonstrantai sumanydavo užkąsti, jie tai darė amerikiečių stiliumi, valgydami be peilio ir šakutės. Net labiausiai užkietėję antiamerikanistai negali atsikratyti amerikietiško gyvenimo stiliaus, nes jis yra dinamiškesnis ir betarpiškesnis, linksmesnis ir ryškesnis negu vokiečių, konstatuoja “Frankfurter Allgemeine”.  

Nežiūrima kaip į idealą  

Tuo pat metu vokiečiai jau nežiūri į Ameriką kaip į idealą. Rugsėjo 11-oji lemtingai suskaldė Senąjį ir Naująjį pasaulį. Šie baisūs įvykiai Jungtinėse Valstijose tapo svarbiausiu motyvu pradėti karą iš pradžių Afganistane, o vėliau Irake.

Tuo tarpu Europoje, įskaitant ir Vokietiją, rugsėjo 11-oji beveik užmiršta, kas ir liūdina, ir piktina amerikiečius, kuriuos baisi tragedija palietė tiesiogiai.

Bet buityje viskas atrodo kitaip. Vokiečiai perėmė amerikiečių gyvenimo stilių, ir šiame fone pasireiškiantis priešiškumas Amerikai kartais įgauna kurioziškas formas. Vienas Vokietijos muzikinių telekanalų Irako karo pradžioje nuolat rodė pacifistų emblemą. Tačiau ji atsidūrė greta kadrų, kuriuose žinomas Amerikos reperis mosuoja ginklu. Šis prieštaravimas akivaizdžiai demonstravo skirtumą tarp visuomenės politinių protestų ir pavienių žmonių asmeninio gyvenimo.

Gali kilti klausimas: ar didžioji politika persipina su buitimi? Atsakymas aiškus: taip, ir persipina kur kas glaudžiau, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, pažymi laikraštis “Berliner Zeitung”.  

Atsiskleidė geriausi bruožai  

Per karą Irake pirmiausiai atsiskleidė tie geriausi amerikiečių bruožai, kurie garantavo jų gyvenimo būdo įsiviešpatavimą beveik visame pasaulyje: sugebėjimas greitai suvokti problemą ir be dvejonių ją spręsti, veikti pagal gyvenimo patikrintą schemą, derinti idealizmą su pragmatizmu, galiausiai kovoti už laisvę jėga ir nebijoti žmonių aukų, rašo “Frankfurter Allgemeine”.

Visos šios savybės padėjo amerikiečiams Irake pasiekti įspūdingą pergalę. Būtent jos garantavo neregėtą Amerikos masinės kultūros sėkmę. Viskas, kas praktiška, sportiška ir sveika, gundo vokiečius juo labiau, juo aštriau jie jaučia savo tradicijų naštą, kurią privalo nešti net ir eidami globalizavimo keliu. Ir jeigu dauguma vokiečių reiškia politinį protestą prieš JAV įtakos didėjimą, tai galbūt jie taip išlieja pyktį dėl to, kad buityje jiems nori nenori tenka Ameriką nuolat vytis, teigia “Frankfurter Allgemeine”.  

Tapo nedėkingi  

Tuo tarpu radijo stotis “Vokiečių banga” tvirtina, kad vokiečiai jau beveik pamiršo viską, už ką jie amerikiečiams turi būti dėkingi.

Dabartinė vokiečių karta yra mažai ką girdėjusi apie JAV finansuotą “Maršalo planą”, kuris nemaža dalimi prisidėjo, kad karo metais žiauriai sugriauta šalis per trumpą laiką suklestėtų. Kai buvo prabilta apie Vakarų Vokietijos “ekonominį stebuklą”, niekam nebuvo paslaptis, jog šio stebuklo būtų tekę laukti daug ilgiau, jeigu ne dolerių lietus iš anapus Atlanto.

Vokiečiai taip pat turėtų prisiminti, kas jų tautiečius gelbėjo nuo bado Vakarų Berlyne, kai Kremlius blokavo padalytą istorinę Vokietijos sostinę. Tuomet į apgultą miestą Amerikos lėktuvai numetė šimtus tūkstančių tonų krovinių, pirmiausiai maisto produktų.

Amerika didele dalimi prisidėjo, kad “šaltojo karo” pabaigoje vokiečiai turėtų galimybę susivienyti. Jeigu dar dabar ne visi vokiečiai patenkinti tuo, kad egzistuoja viena jų valstybė, tai čia amerikiečiai tikrai niekuo dėti, pažymi “Vokiečių banga”.