Airijos vakaruose esančiame Noko miestelyje dauguma gyventojų nepritaria pasiūlymui įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, dėl kurių penktadienį balsuojama visuotiniame referendume, o neigiamos pozicijos šalininkai vyrauja daugelyje šalies kaimiškų vietovių, kuriose Katalikų Bažnyčia tebeturi didelę įtaką.

„Čia visi pasakys „ne“

Už maždaug 200 km į vakarus nuo Dublino esančiame Noke balotiravosi premjeras Enda Kenny (Enda Kenis), bet daugelis čionykščių gyventojų laikosi visiškai kitokios pozicijos negu jų šalies lyderis.

„Čia visi pasakys „ne“, – teigė apie 40 metų verslininkas Jamesas Blaine'as (Džeimsas Bleinas), gyvenantis kaime, kuris garsėja kaip vienas iš svarbiausių Europoje krikščionių piligrimystės centrų.

„Žmonės turi susimąstyti apie tradicines vertybes. Visi turi sąžinę – taigi reikia paklausti savęs, ką būtų pasakę jūsų seneliai ir proseneliai? Jie neabejotinai pasakytų „ne“, – pridūrė jis, komentuodamas pasiūlymą referendume pritarti konstitucijos pataisai, kuri leistų įteisinti vienalytes santuokas.

Debatai dėl šio referendumo Airijoje iš pradžių buvo vangūs, o visos pagrindinės politinės partijos palaiko pasiūlymą įteisinti gėjų santuokas.

Kaip ir per ankstesnius referendumus dėl abortų ir skyrybų, katalikų vyskupai ir daugelis visuomeninių judėjimų reiškia nepritarimą pokyčiams.

Nors Bažnyčios įtaka šalyje sumažėjo, ji tebėra svarbi kaimiškose vietovėse, kur, kaip rodo 2011 metų gyventojų surašymo duomenys, devyni dešimtadaliai gyventojų įvardija save esant katalikais.

„Kažkas iš esmės negerai, kai visos pagrindinės šalies partijos susivienija ragindamos balsuoti „Taip“ ir apskritai pakeisti santuokos sampratą“, – prie Noko bazilikos sakė vyresnė negu 50 metų Eileen Walsh (Eilin Volš).

„Tai labai panašu į diktatūrą“, – pridūrė ji.

Miestelio pagrindinėje gatvėje veikiančių suvenyrų parduotuvių ir kavinių vitrinose gausu Švč.Mergelės Marijos ir Šv.Pijaus iš Pjetrelčinos atvaizdų.

Jose daugiausiai lankosi maldininkai, atvykę į Noko šventovę, stovinčioje vietoje, kurioje, kaip tikima, 1879 metais apsireiškė Švč.Mergelė Marija. Krautuvėlėse taip pat galima įsigyti įvairių religinių medalių, statulėlių ir suvenyrų, susijusių su popiežiaus Jono Pauliaus II vizitu 1979 metais.

Apie 40 metų vietos gyventoja Noreen Redington (Norin Redikgton) sakė neapsisprendusi, kaip balsuotų, bet prognozavo, kad išryškės atotrūkis tarp Airijos miestų ir kaimiškų vietovių.

„Dubline tikriausiai bus stipri „Taip“ stovykla, bet dėl kaimo abejoju“, – sakė ji.

Miestelyje buvo mažai referendumo agitacijos plakatų, o dauguma pakabintų ragino palaikyti pataisos priešininkų stovyklą.

Sociologė Ethel Crowley (Etel Kroli), parašiusi mokslo darbų apie Airijos kaimiškus regionus, prognozuoja menką piliečių aktyvumą per referendumą, išskyrus miestus.

„Manau, kad daug žmonių kaimiškose vietovėse manys, jog tai jų nepaveiks ir kad tai yra Dubline nustatyta programa, kuri jiems nepadarys poveikio“, – ji sakė AFP.

„Nebent jie būtų labai griežtai prieš tai nusistatę – tuomet jie ateis (balsuoti). Dėl šios priežasties prognozuočiau labai tvirtą „Ne“ balsavimą kaimiškose vietovėse“, – pažymėjo E.Crawley.

Homoseksualų poros irgi reiškia abejones

Kai Donalas Traynoras (Donalas Treinoras) susipažino Dubline su Josephu Bowlby (Džozefu Baulbiu) 1994-aisiais – praėjus metams po to, kai Airijoje buvo panaikintas baudžiamąją atsakomybę už homoseksualius santykius numatantis įstatymas, niekas nebūtų įsivaizdavęs, kad ši šalis kada nors surengs referendumą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo.

„Tai atrodo labai keista. Atrodo klaidinga“, – 53 metų D.Traynoras sakė naujienų agentūrai AFP name pietryčių Airijoje, kuriuo dabar dalijasi su J.Bowlby ir jų dviem įsūniais.

„Kita vertus, jeigu tai bus priimta, kokiu patvirtinimu tai taptų metų metus trukusiam darbui, kurį atlikome, kad pakeistume dalelę Airijos!“ – pridūrė jis.

55 metų J.Bowlby, kilęs iš Alabamos Jungtinėse Valstijose, sakė: „Vis dar negaliu patikėti, kad vyksta referendumas dėl gėjų santuokų.“

Jis susipažino su D.Traynoru 1994 metais, kai buvo atvykęs į Airiją atostogų.

Jiedu įsimylėjo tuo metu, kai Airijos visuomenė išgyveno didžiulius pokyčius, paveikusius ne vien homoseksualus. Neilgai trukus buvo įteisintos skyrybos, o Airijos ekonomika patyrė precedento neturintį pakilimą.

Pora 2003 metais persikėlė gyventi į Londoną, o praeitais metais grįžo į Airiją kaip civiliniai partneriai, su dviem įsivaikintais berniukais.

Jie persikėlė gyventi į ramų gyvenamąjį rajoną pajūrio miestelyje Dangarvane.

Abu vyrai prisimena „kitokį pasaulį“, kai jie prieš kelis dešimtmečius prisipažino savo šeimoms esantys gėjai.

Kai D.Traynoras tai pasakė savo tėvams 1979 metais, jie buvo sugniuždyti.

„Negaliu nusakyti, kokį skausmą įžvelgiau savo tėvų akyse. Atrodė, tarsi jų baisiausias košmaras būtų tapęs tikrove“, – pasakojo jis.

„Jeigu šis referendumas bus sėkmingas, pagaliau gausime vietą prie stalo Airijoje ir būsime pripažinti“, – pridūrė D.Traynoras.

Penktadienį vykstantis referendumas žymės labai svarbų momentą ne vien šių vyrų, bet ir visos Airijos gyvenime. Šios šalies visuomenė dar visai neseniai buvo itin konservatyvi ir budriai sergstima Katalikų Bažnyčios.

„Čia svarbus žodis yra lygybė. Tai reiškia, kad būsime lygūs prieš įstatymus ir, tikėkimės, vis labiau lygūs visuomenės akyse“, – pridūrė Josephas.

Tuo tarpu gėjų santuokų įteisinimo priešininkų stovykla sutelkė dėmesį į tikėtinus padarinius vaikams ir surogatinei motinystei.

Viename šios kampanijos plakate pavaizduota maža mergaitė su užrašu: „Jai reikia motinos visam gyvenimui, o ne vien devyniems mėnesiams.“

„Tai panikos kurstymas – aiškus ir paprastas“, – teigė J.Bowlby.

„Mūsų berniukai prisiklausė visokių dalykų per radiją, girdėjo žmonių komentarus ir iš tikrųjų jaučia, kad jiems kyla grėsmė“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje savo įsūnius.

„Nors patikinome juos, kad tai tik politika, o ne tikras gyvenimas, jie tikriausiai vis tiek kažkiek baiminsis, kad gali būti iš mūsų atimti“, – pažymėjo J.Bowlby.

Abu vyrai sakė, kad gėjų santuokų įteisinimo priešininkai, argumentuojantys, kad homoseksualų poros netinkamos auginti vaikus, neatsižvelgia į netradicinių šeimų Airijoje tikrovę.

„Vaikams galime pasiūlyti saugumą, globą ir taip pat meilę“, – aiškino D.Traynoras.

Vyrai sakė, kad mielai susituoktų, jeigu referendumas atvers šią galimybę, bet balsavimo rezultato prognozuoti jie nesiryžo.

„Jeigu tai nepraeis, būsiu labai nusivylęs. Jausčiausi nuviltas kaip airis“, – sakė D.Traynoras.

„Man svarbiausi mūsų berniukai. Svarbu, kad jie bet kur galėtų būti tuo, kuo nori. Kad galėtų būti atviri. Ir kad tai sakytume ne vien mes, bet ir visuomenė“, – pridūrė jis.