Triumfuojanti A. Merkel 97 proc. balsų perrinkta partijos lydere

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pergalingo suvažiavimo metu, akcentuojant jos kaip įtakingiausios Europos lyderės vaidmenį, buvo perrinkta savo konservatorių partijos vadove.

Nuo Ukrainos konflikto iki Europos sekinančios finansų krizės, pasak A.Merkel, jos kaip didžiausios Europos ekonomikos lyderės politika skatina saugumą bei stabilumą ir atitinka Vokietijos atsakomybę pasaulyje.

Po energingos kalbos, kurią palydėjo 10 minučių trukusios ovacijos, delegatai aštuntą kartą išrinko A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lydere – 96,7 proc. balsų.

Šitokį rezultatą kanclerė pavadino „triuškinamu pasitikėjimo balsu“.

Tačiau rezultatas yra kiek mažesnis nei buvo per praėjusius partijos lyderio rinkimus 2012 metais.

A.Merkel, kuri į valdžią atėjo prieš beveik dešimtmetį, pabrėžė, jog Vokietijai ir jos kaimynėms Europos Sąjungoje (ES) reikia ir ekonominio augimo, ir biudžeto disciplinos, kad būtų galima sustiprinti jų būsimą pasaulinį vaidmenį.

60 metų A.Merkel sakė, kad vos vyriausybės vadovaujama Vokietija buvo klestinti ir gerbiama šalis su sėkmingai dirbančia industrine baze, tvirtais socialiniais ir aplinkosauginiais standartais, mažu nedarbu.

„ CDU buvo gerai Vokietijai“, – sakė A.Merkel, tačiau pažadėjo nemiegoti ant laurų ir spręsti ateities iššūkius.

Tarp jų, pasak jos, yra investicijų į kelius, geležinkelius ir plačiajuosčius tinklus didinimas, tolesnis perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir problemų dėl sparčiai senstančios visuomenės sprendimas.

Kanclerė sakė, kad Vokietijos ateitis yra stiprioje, vieningoje Europoje, ir perspėjo, kad finansų krizė, kuri kone paskandino euro zoną, dar nėra visiškai įveikta, nors ir kontroliuojama.

Kelios dienos po to, kai pasakė Prancūzijai ir Italijai labiau stengtis susitvarkyti valstybės finansus, A.Merkel vėl paragino visą Europą gerbti taisykles, kurias ji nusistatė siekdama atgauti pasitikėjimą po krizės.

Berlyno reikalavimas, kad ekonomikos laikytųsi ES augimo ir stabilumo pakto, nėra „vokiečių kaprizingumo“ klausimas, sakė ji maždaug tūkstančiui delegatų, prasidedant dviejų dienų suvažiavimui šalies vakaruose esančiame Kelno mieste.

„ Jei galiausiai nesulaikysime to, ką pasiryžome daryti (kilus) šiai krizei, iššvaistysime pasitikėjimą. O tai nebūtų gerai Europai“, – pažymėjo kanclerė, kurios žodžiai buvo palydėti audringais plojimais.

Nors daugelis Pietų Europos gyventojų kęsdami euro zonos krizę niekina A.Merkel už griežtų reformų ir taupymo priemonių propagavimą, vokiečiai ją vertina daugiausia kaip patikimą lyderę, beveik be nuostolių vedančią šalį ne vienus suirutės metus.

A.Merkel populiarumas vis dar gali kelti pavydą kitiems pasaulio lyderiams – naujausia visuomeninio transliuotojo ARD apklausa rodo, kad jos darbui pritaria 67 proc. vokiečių.

56 proc. vokiečių nori, kad A.Merkel ir ketvirtą kadenciją, nuo 2017-ųjų, dirbtų kanclerės poste, rodo laikraščio „Bild am Sonntag“ apklausa.

Dėl kito iššūkio Europai A.Merkel sakė, jog yra įsitikinusi, kad Ukrainos konfliktas ir ginčas su Rusija galėtų būti išspręsti diplomatiškai, net jei tam reiktų kantrybės.

„ Mums reikės ištvermės, bet esu įsitikinusi, kad galime tai padaryti, kad privalome tai padaryti“, – sakė ji.

A.Merkel, liuteronų pastoriaus duktė ir kvantinės fizikos specialistė, kuri augo buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, partijai vadovauja nuo 2000 metų, o kanclerio poste dirba nuo 2005-ųjų. Jokio akivaizdaus jos politinio įpėdinio vis dar nematyti.

CDU suvažiavimai iš esmės tapo šventėmis rikimus laiminčiai kanclerei, kurią vokiečiai vadina „Mamyte“ ir kurią šalininkai dažnai pasveikina šūksniais „Angie!“.

Tačiau kritikai teigia, kad kažkada energija tryškusią Vokietijos politinę kultūrą dusina A.Merkel valdymas, kai jos prieš metus suformuota „didžiosios koalicijos“ vyriausybė absorbavo jos varžovus, centro kairės socialdemokratus (SPD).

A.Merkel griežtai, kaip „bankroto paskelbimą“, kritikavo SPD sprendimą sudaryti trijų partijų valdžios pasidalijimo susitarimą Tiuringijos žemėje, kuris apima ir kraštutinių kairiųjų „Linke“ – buvusios komunistinės Rytų Vokietijos valdančiosios partijos įpėdinę.