Rusija ir Baltarusija nori įsitvirtinti lietuvių etninėse teritorijose

Šių metų pradžioje kaimyninės valstybės – Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika – paskelbė oficialius planus ir pradėjo statyti naujas atomines elektrines Lietuvos Respublikos pasienyje: prie Ragainės (Neman), Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje (istorinėje Mažojoje Lietuvoje) ir Ašmenos rajone Baltarusijos Respublikos teritorijoje (etniniame lietuvių regione).

Šie faktai sukėlė didelį Lietuvos Respublikos vadovų, pareigūnų, piliečių bei visuomeninių ir politinių organizacijų rūpestį, nepasitenkinimą ir protestus.

Dauguma atkreipė dėmesį į problemą, kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos tik keliolikos kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos statomos atominės elektrinės kelia didžiulį ekologinį ir radiacinį pavojų visai Lietuvos Respublikos teritorijai ir grasina sostinės Vilniaus bei visos Lietuvos gyventojų išnaikinimu. Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba nori pabrėžti kitas tarptautinio masto problemas.

Statant atominę elektrinę Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, pažeidžiamas 1945 metų rugpjūčio 2 d. Antrojo Pasaulinio karo nugalėtojų valstybių vadovų pasirašytas Potsdamo susitarimas. Pagal jį Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos administravimui tik laikinai - iki dar ligi šiol neįvykusios Taikos konferencijos.

Todėl Rusijos Federacija, neturėdama suvereniteto teisių į šią teritoriją, valdo ją neteisėtai ir neturi teisės statyti jokių tokio masto strateginių objektų. Be to, tokiam objektui statyti turėtų būti duotas Lietuvos Respublikos leidimas, kadangi ši teritorija yra etninė lietuvių tautos žemė nuo seniausių laikų ir niekados nėra priklausiusi Rusijai.

Analogiška padėtis susidariusi ir su į rytus nuo dabartinės Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijos Respublikos statoma atomine elektrine. Pagal iki šiol galiojančią 1920 metų liepos 12 dieną Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos Taikos sutartį lietuvių etninės žemės su Ašmenos rajonu ir kita teritorija buvo priskirtos Lietuvos Respublikai ir nepriklausė de jure neegzistavusiai Baltarusijos valstybei.

MLRT vertina tokią padėtį kaip Rusijos ir Baltarusijos valstybių pastangas neteisėtomis priemonėmis įsitvirtinti joms nepriklausančiose lietuvių etninėse teritorijose, o tokių pavojingų atominių objektų veikimo ir apsaugos zonų įsiterpimą į dabartinę Lietuvos Respublikos teritoriją kaip netiesioginius teritorinių pretenzijų pareiškimus Lietuvos Respublikai. 

Tokia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vyriausybių vykdoma politika gali sukelti tarptautinį nestabilumą ir kitų valstybių atžvilgiu.