Nori tapti valdžios globotiniu ir jausti pagarbą? Tuomet privalai nedirbti, nieko neturėti, suteikti gyvenimo dovaną kuo daugiau atžalų ir dar būti nuolatinis pacientas. Kad ir apsimetėlis, svarbu dokumentai tvarkingi. Tada pagalba tau garantuota. Jokios konkurencijos, jokios veiklos ir jokių rūpesčių – gyvenk ir žvenk tarsi kanopinis grynuolis.

Jų veislynams mūsų valdžia palanki nuo seno. Dar sovietmečiu partija liepė aukštinti motinas didvyres, kurių reprodukcinė veikla buvo prilyginama socialistinio darbo žymūnų laimėjimams. Tiesa, tuokart neviešinta, kad didžioji dalis motinų didvyrių pagimdytų vaikų buvo nusikaltėliai, kolonijų ir pagalbinių mokyklų auklėtiniai, o tų pagarbiai gausių šeimų galvos – pravaikštininkai, alkoholikai ir šiaip biologinis nesusipratimas. Gal dėl to anais laikais nebuvo propagandinės tėvų didvyrių nominacijos, nes nuo jų bedančių grimasų ekrane sovietinės televizijos žiūrovai būtų apsvaigę lyg nuo A.Kašpirovskio seansų.

Ši arkliška tradicija remti neatsakingai vaikus kasmet gimdančias šeimas, alkoholikus ir šiaip linksmuosius parazitus atsliūkino ir į šias dienas, kai, regis, socialistinio tvaiko nebeužuosi net ir labai pasistiebęs. Kaip kitaip pasakysi, kai matai vėl į viešumą lendančias Seimo gyvių užmačias kompensuoti dalį išlaidų už elektrą socialiai remtinųjų gvardijai? Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas Seimui kaišiojamas nuo pat 2010-ųjų, kai daugumą parlamente turėjo dešinieji. Dabar istorija kartojasi iš naujo, nes kai kam labai rūpi politiniai dividendai, beje, kainuosiantys 34 mln. litų per metus. Būtent tiek reikėtų iš biudžeto kompensacijoms už elektrą.

Prieš pat šį savaitgalį pinigų stygius Klaipėdos ligoninėms buvo aiškinamas premjero reikalavimu laikytis fiskalinės drausmės. Vis dėlto toks reikalavimas kažkodėl visiškai neberūpi, kai kalbama apie prasigėrusių ir vaikus dėl pašalpų gimdančių individų gerovę. Ką gi, girtas rinkėjas – taip pat rinkėjas. Vis geriau negu nieko.