Kasdienėje viešumoje melas ir apgavystė įgijo tokį mastą, kad jau sunku susivokti, kur gyveni: laisvoje ar Lionios Brežnevo valstybėje, kur netiesos sakymas buvo tapęs šauniai iškrypusia etikos norma. Regis, dabar etiniai mutantai gerokai pranoko anuos laikus – melas sirpsta prekyboje, versle, politikoje, valstybės valdyme, pareigūnų ar kitų valdžios grynuolių kalbose.

Dievo įsakymas „Nesakyk netiesos“ palengva įgyja anekdoto formą, kuri taip suvartė etines vertybes, kad šimtmečiais susiformavę moralės priesakai atrodo patamsėjusia viduramžių atgyvena, trukdančia įsigalėti manipuliatyviniam modernizmui.

Jeigu ant prekybos centro durų kabo reklama, kurioje parašyta, kad skelbiama nuolaida „iki 75 proc.“, tai toje parduotuvėje nė su žiburiu nerasi būtent tiek nukainotos prekės. Geriausiu atveju tai bus koks nors vėjo malūnėlis, iš popieriaus sulankstytas Huaibėjaus provincijoje.

Prieš kiekvieną savaitgalį į tūkstančius privačių mobiliųjų telefonų prekybininkai pleškina SMS salves apie savaitgalio nuolaidas iki 30 proc. Tačiau atvykęs pirkėjas bus priverstas susivokti, kad prekių, kurioms taikoma tokia nuolaida, tėra gal kokia dešimtis, kitos kainuoja tiek, kiek ir anksčiau. Net jei Gargždų kooperatyvo parduotuvėje nusipirksi „akcijinį“ semtuvą, šalia kurio ant kainos etiketės parašyta „15 Lt“, tai kasoje būtinai sumokėsi 20 litų.

Visuotinio mulkinimo mutacijos krenkši ir valstybės valdymo lygmeniu, kur taip pat žongliruojama atviro melo elementais.

Jeigu tauta referendume bylojo, jog atominės elektrinės nereikia, tai politikos biznieriai vis tiek būtinai turi skalambinti varpeliais, esą derybos su „Hitachi“ dar nesibaigė ir elektrinė vis tiek bus statoma. Taigi tą branduolinį sprogmenį lups iš politinių įsčių, net jei rinkėjai užuodžia totalinės aferos svilėsius. Ir referendumų bus tol, kol paaiškės, kad dauguma lietuvių vis dėlto slapta norėjo būti atominiais.

Kai klesti melas ir dvigubi standartai, o neteisti Seimo nariai tampa ekspozicine retenybe, supranti, kad pas mus kaip Vakarų fronte – nieko naujo.