Naujausia „Eurobarometro" apklausa atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į šalies valdžią ir ekonominę padėtį. Dauguma žmonių tiki, kad savo kailiu nepatirs ekonomikos nuosmukio, nesibaimina dėl nedarbo.
Pagrindinė blogybė, jų manymu, - aukštos kainos. Kur kas jautriau apklausos dalyviai reaguoja į Seimo bei Vyriausybės sprendimus: nors piliečiai turi didžiausią įtaką šioms institucijoms, tuo, ką išrenka, jie pasitiki mažiausiai.
Dauguma - optimistai
Lietuvos gyventojai gana optimistiškai vertina savo ir šeimos perspektyvas per artimiausius 12 mėnesių, tačiau laukia šalies ekonominės situacijos blogėjimo ir nerimauja dėl didėjančių kainų.
Apklausos duomenys parodė: 76 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių jų gyvenimas pagerės arba išliks nepakitęs. Gyvenimo pagerėjimo tikisi 37 proc. apklaustųjų, arba 3 procentiniais punktais daugiau nei pernai rudenį.
Beveik penktadalis (21 proc.) šalies gyventojų mano, kad jų gyvenimas per artimiausius 12 mėnesių pablogės. Visoje ES šis rodiklis vidutiniškai siekia 16 procentų.
Visoje ES geresnio arba nepakitusio gyvenimo tikisi 81 proc. apklaustųjų. Kaimyninėje Latvijoje gyvenimo blogėjimo laukia 18 proc., o Estijoje - 16 proc. gyventojų. Tuo tarpu geresnio ar nepakitusio gyvenimo laukiančiųjų dalis yra atitinkamai 80 proc. ir 82 procentai.
41 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pablogės, o jos pagerėjimo tikisi 23 proc. apklaustųjų. Visos ES gyventojai ekonomines perspektyvas vertina dar prasčiau: pablogėjimo tikisi 46 proc., o pagerėjimo - tik 16 proc. apklaustųjų.
Estijos ir Latvijos gyventojų lūkesčiai dėl šalies ekonomikos ateities taip pat yra prastesni nei Lietuvoje - ūkio pablogėjimo laukia po 45 proc. gyventojų. Tik maždaug dešimtadalis (11 proc.) Latvijos gyventojų tikisi, kad padėtis pagerės, o Estijoje šis rodiklis yra kiek didesnis - 18 procentų.
Blogiausia - aukštos kainos
Nepaisant laukiamo ekonomikos blogėjimo, 34 proc. Lietuvos gyventojų tikisi, kad jų šeimos finansinė situacija pagerės, o 43 proc. mano, kad ji išliks nepakitusi. Šeimos finansinės padėties blogėjimo laukia 21 proc. apklaustųjų.
Visoje ES šeimos finansinės perspektyvos vertinamos atsargiau - pagerėjimo tikisi tik 22 proc. apklaustųjų, o 25 proc. mano, kad jų šeimos finansinės galimybės suprastės. Tiesa, 50 proc. ES gyventojų mano, kad jų šeimos padėtis nepasikeis.
Estijoje ir Latvijoje šeimos finansinės padėties pagerėjimo tikisi atitinkamai 33 proc. ir 27 proc. apklaustųjų, o atitinkamai 18 proc. ir 20 proc. mano, kad ji pablogės.
Lietuvos gyventojai optimistiškai vertina darbo rinkos perspektyvas - 41 proc. apklaustųjų teigė, kad padėtis darbo rinkoje pagerės, o 14 proc. - pablogės. ES šie rodikliai yra atitinkamai 21 proc. ir 39 procentai. Net 63 proc. Lietuvos gyventojų pagrindine problema įvardijo didėjančias kainas. Dėl kylančių kainų nerimauja ir Latvijos (71 proc.) bei Estijos (54 proc.) gyventojai, infliaciją pagrindine problema laiko ir dauguma ES gyventojų, tačiau jų dalis yra mažesnė - 37 procentai.
Renka, bet nepasitiki
Lietuvos gyventojų pasitikėjimas nacionaliniu parlamentu ir Vyriausybe yra vienas mažiausių visoje ES, be to, jis vis dar mažėja. Kovo - gegužės mėnesiais atlikto „Eurobarometro" tyrimo duomenimis, šalies parlamentu Lietuvoje pasitiki vos 12 proc. gyventojų. Kartu su Bulgarija ir Latvija - tai pats mažiausias rodiklis visoje ES.
Estijoje parlamentu pasitiki 36 proc. apklaustųjų, o visoje ES - vidutiniškai 34 procentai. Vyriausybe Lietuvoje pasitiki kiek daugiau nei 17 proc. respondentų. Toks pat šis rodiklis yra ir Bulgarijoje, o pats mažiausias jis Vengrijoje - 13 proc. bei Latvijoje ir Italijoje (15 proc.)
Estijoje vyriausybe pasitiki 56 proc. respondentų, o ES vidurkis yra 32 procentai. Tuo tarpu Europos Komisija Lietuvoje pasitiki 51 proc. apklaustųjų - kiek daugiau nei vidutiniškai visoje ES (47 proc.)
Lietuvoje pasitikėjimas parlamentu nuo 2007 metų rudens sumažėjo 1 proc. punktu, o pasitikėjimas Vyriausybe - 7 proc. punktais.
Naujausi komentarai