Riaušės: kas bus kaltas? Pereiti į pagrindinį turinį

Riaušės: kas bus kaltas?

2009-01-15 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Iki šiol neregėtas riaušes išgyvenusi Latvija bando aiškintis, kas jas sukėlė. Versijų daug: kaltinama ir opozicija, ir šalies vyriausybė.

Suplanuota iš anksto

Latvijos valstybės policija turi pagrindą manyti, kad antradienio vakarą vykusios riaušės Rygos senamiestyje buvo iš anksto suplanuotos.

Valstybės policijos viršininkas Aldis Lieljuksis pabrėžė, kad žmonės rengėsi tam iš anksto, nes iš sulaikytųjų buvo paimti buteliai su degiuoju skysčiu, guoliai ir kitos priemonės.

Šalies premjero Ivaro Guodmanio nuomone, akcija buvo iš anksto suplanuota. Jam kol kas sunku įvertinti padėtį, nes trūksta informacijos apie organizatorius.

Tačiau I.Guodmanis pabrėžė, kad dalis žmonių riaušėms pasiruošė iš anksto, o dalis prisijungė prie riaušininkų vėliau. "Čia jums ne Dainuojanti revoliucija", – sakė premjeras.

Tačiau Rygos vyriausiosios policijos valdybos vadovas Andris Dzenis su išvadomis siūlo neskubėti. Anot jo, riaušės greičiausiai prasidėjo spontaniškai. "Minios efektas", – teigė jis ir pabrėžė, kad kol kas anksti kalbėti apie tai, ar riaušės buvo organizuotos iš anksto.

Prezidentui kalti visi

Šalies prezidentas Valdis Zatleras mano, kad atsakomybę turi prisiimti ir Vidaus reikalų ministerija, ir mitingo organizatoriai.

"Jei žiniasklaidos erdvė ir internetas yra raginimų griebtis smurto fonas, tai tie piliečiai, kurie vakar smurtavo, tam rengėsi, todėl tiems, kurie organizavo, ir Vidaus reikalų ministerijai reikėjo bendradarbiauti labai glaudžiai, kad tam būtų buvęs užkirstas kelias. Atsakomybė tenka ir tiems, ir tiems, – sakė Prezidentas. –Vakar dienos įvykiai Katedros aikštėje kiekvieną šalies gyventoją: politikus, žurnalistus, mitingo dalyvius ir tuos, kurie liko namuose, privers susimąstyti, kokiu keliu norime eiti savo šalyje. Vakarykštis politinis mitingas, kuriame žmonės norėjo išreikšti savo požiūrį į įvykius šalyje, baigėsi smurtu."

Šalies vadovas pridūrė, kad žodžio laisvė Latvijoje laikoma šventa, o ją visada reikia ginti. Tačiau taip pat privalu pasirūpinti, kad nuomonių reiškėjai būtų apsaugoti, o per tokius renginius nekiltų pavojus jų gyvybei ir sveikatai, sakė jis.

Prezidentas pripažino, kad Latvija iki šiol galėjo didžiuotis, jog visos šalyje rengtos akcijos būdavo taikios, tačiau "vakar kažkas pasikeitė".

Keikia opoziciją

Vidaus reikalų ministras Marekas Sėglinis teigia, kad po 2009 m. sausio 13-osios įvykių Latvija nebebus tokia kaip anksčiau. "Peržengėme raudoną liniją, nukentėjo keli policininkai, sugadinta dalis turto", – sakė ministras.

M.Sėglinis pabrėžė, kad policija pasitelkė įvykius atitinkančią jėgą, ji nepanaudojo visų turimų specialiųjų priemonių – buvo parengta ir vandens patranka, ir guminės kulkos, ir ašarinės dujos.

Ministras mano, kad moralinę atsakomybę už riaušes turi prisiimti opozicinės partijos "Visuomenės už kitokią politiką" lyderiai Ainaras Štokenbergas ir Artis Pabrikas.

M.Sėglinis sakė, kad A.Pabriko veiksmai buvo bailūs ir niekšiški. Jis bailiai paliko Rygos senamiestį ir nuėjo duoti Latvijos televizijai interviu – kritikavo Vidaus reikalų ministerijos darbą.

"Su A.Pabriku daugiau gyvenime neketinu nei kalbėtis, nei sveikintis", – sakė A.Sėglinis.

Minią kurstė provokatoriai

Latvijos rusakalbių laikraštis "Telegraf" rašo, kad riaušėmis pasibaigusiems protestams buvo rengiamasi iš anksto. "Buvo keista matyti, kad politika beveik nesidomintis jaunimas renkasi į mitingą", – rašoma laikraštyje.

"Telegraf" žurnalistai pastebėjo, kaip į jaunimo minią įsispraudė girtą vaidinantis pusamžis vyras. Jis ėmė kalbinti jaunuolius keisti valdžią, tačiau šie jo neklausė. Tuomet vyras staiga išsiblaivė ir, pasitaręs su netoli stovinčiais mitingo organizatoriais, ėmė kurstyti minią eiti prie Seimo. Pasak laikraščio, po šių žodžių minia, lyg išgirdusi lauktą signalą, patraukė prie parlamento rūmų.

Valdžią vadina plėšike

Latviai ant valdžios pyksta dėl didėjančio nedarbo ir ekonominių reformų, mokesčių didinimo, ir dėl šalies bėdų daugiausia kaltina I.Guodmanio centro dešiniųjų vyriausybę.

"Stebiuosi, kad to reikėjo tiek ilgai laukti", – sakė 46 metų protestuotojas Maris, turėdamas omenyje riaušes. Jis pridūrė, kad politikai jau daug metų plėšė žmones.

Nešvarus valdžios žaidimas?

Politologas Rodinas Mihailas netiki, kad riaušės kilo spontaniškai. Latvijos Europos mokslų institute dirbantis mokslininkas mano, kad tai buvo labai protingai sugalvota akcija.

"Manau, kad tai neapsiėjo be pačios vyriausybės, – sakė jis. – Ko gero, tai buvo bandymas sužaisti žaidimą su Tarptautiniu valiutos fondu (Fondas Latvijai suteikė milijardinę paskolą – red. past.). Jau ateina laikas mokėti, o Latvija tai padaryti neįstengs. Taigi buvo bandymas arba įvesti nepaprastąją padėtį, arba dar kartą ištraukti vidaus priešo kortą."

Politologas atkreipia dėmesį į tai, kad viskas buvo lyg surežisuota. "Labai lengvai pasinaudota tuo, kad žmonės yra apsvaigę nuo alkoholio", – sakė jis. Tačiau R.Mihailas nemano, kad riaušės galėtų pasikartoti. "Padėtis iš tiesų nėra gera, bet žmonės dar nesirenka kraštutinių priemonių, o štai vyriausybei būtų naudinga rasti dar kokių nors sprendimų. Vis dėlto manau, kad režimas rinksis kitokį metodą", – teigė R.Mihailas.

Politologas stebi situaciją ir gretimose valstybėse. Padėtis nėra gera ir Lietuvoje, tačiau, jo teigimu, toks scenarijus Lietuvoje neįmanomas. "Pas jus geresnė situacija, be to, nėra suinteresuotumo organizuoti tokias riaušes", – sakė jis.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų