Ar gali būti moteris pusiau nėščia, o agurkas tapti pakalnute? Pasirodo, tarp sandėrių su sąžine pasimetusi politinė dauguma įsitikinusi, kad gali. Kitaip argi būtų siūlyta Prezidentei tam tikra moralinė išlyga – vykdomoji valdžia, kurioje yra teisiamųjų suole sėdintis partinis somnambulas? Esą – nebijokite, teisiamų jo vadų valdžioje nebus, ten žiovaus tik tų vadų manipuliuojami partijos teletabiai.

Pasiūlytas žaidimas – tarsi darželinukų smėlio dėžėje: aš tau agurkėlį, tu man – obuolio graužtuką. Ir abu viešai apsimetame, kad kompromisas šauniai pasiektas.

Tačiau Dalia Grybauskaitė – ne moraliai pažliugusio elito pastumdėlė, kuri sutiktų su tokio lygio sandėriais. Penktadienį ji dar kartą pakartojo: jokios koalicijos su Darbo partija ir pavienių jos narių skyrimo į postus. "Aš kalbu apie skaidrumą, atsakomybę ir ypač – politinę sąžinę. Ir kartoju, kad partija, kuri pati – ne tik atskiri asmenys – yra teisiamųjų suole, neturėtų dalyvauti formuojant Vyriausybę", – aiškiai pasakė Prezidentė.

Ir įtvirtino: "Jokių spekuliacijų "jeigu – ne jeigu"."

Prie sandėrių su sąžine ir morale pripratusią Lietuvos politiką ištiko dar vienas kultūrinis šokas: kuo čia dėta čia sąžinė, skaidrumas ir kitas plebėjiškų paraščių "šrotas"? Juk kalbame apie valdžią, apie postus ir šiltas kėdutes, kurias tauta nuolankiai pastūmėja išrinktiesiems, kai už juos balsuoja.

Kreivų veidrodžių stimuliuojama sąmonė niekaip negali suvokti, kad su sąžine, morale ir jai būdingomis vertybėmis negali būti kompromisų taip, kaip moteris negali būti pusiau pastojusi. Moralė ir sąžinė yra arba jos nėra. O šiokios tokios sąžinės tiesiog negali būti. Net jei keliolika tūkstančių balsų tau priperka į laisvę per klaidą išplasnojęs Pravieniškių gaidyno trubadūras.

Politikos sutvėrimai šįsyk ne juokais sutriko: nejaugi iš tiesų atėjo metas jų sąžinės auditui? Ne tam, už pinigus perkamam, o tikrajam, kuris įvardija, kas pagaliau realiai ko vertas.