Seimas neturi pakankamų teisinių svertų, galinčių daryti įtaką ar priimti sprendimus dėl kai kurių institucijų veiklos ir kontrolės. Taip teigia Valstybės kontrolė (VK), atlikusi išankstinį tyrimą dėl Seimui atskaitingų institucijų veiklos.
"Prielaidos pasitvirtino"
"Įvertinus veiklą, išankstinio tyrimo prielaidos pasitvirtino. Nustatėme, kad nepakankama kultūros srities institucijų veiklos kontrolė, skirtinga vadovų skyrimo tvarka, nevienodas šių institucijų statusas, skiriasi institucijų atskaitomybė", – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai nustatė, kad nenumatyti Seimui atskaitingų institucijų steigimo kriterijai, o jų atskaitomybė Seimui ir veiklos kontrolė nepakankamai sureguliuota.
"Seimas turėtų steigti Seimo funkcijas įgyvendinti padedančias institucijas, tačiau kai kurių audituotų subjektų steigimo teisės aktuose nenurodomas jų ryšys su Seimu, išskyrus prievolę teikti metinę ataskaitą. Nesant Seimui atskaitingų institucijų steigimo kriterijų, šios institucijos buvo steigiamos nepakankamai įvertinus naujos institucijos reikalingumą ir tikslingumą steigti laikinąją ar nuolatinę instituciją", – teigiama Valstybės kontrolės išvadose.
Neužtikrinama priežiūra
Anot jų, dėl nepakankamai sureguliuoto atskaitingumo ne visada užtikrinama ir reikiama veiklos kontrolė.
Auditoriai taip pat nustatė, kad dalis Seimui atskaitingų kultūros srities institucijų vykdomų funkcijų dubliuojasi su kitomis kultūros srities viešojo administravimo institucijų funkcijomis, dalis jų būdingesnės vykdomosios valdžios institucijų vykdomoms funkcijoms ir nesietinos su Konstitucijos Seimui nustatytais įgaliojimais. Dėl to gali būti nepakankamai racionaliai naudojami valstybės ištekliai. Neefektyvus lėšų panaudojimas galimas ir dėl mažėjančios šių institucijų vykdomos funkcijų apimties.
Skiriasi ir audituotų institucijų teisinis statusas. Penkios įstaigos yra biudžetinės, viena – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas – veikia pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, dar viena – Lietuvos radijo ir televizijos komisija – šiuo metu neturi jokio teisinio statuso.
Išlaikyti – 69 mln. litų
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką balsų dauguma renka komisijos nariai, o Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo vadovą renka visuotinis dalininkų susirinkimas. Valstybės kontrolės teigimu, tai pažeidžia konstitucinę nuostatą, nurodančią, kad parlamento įsteigtų valstybės institucijų vadovus skiria ir atleidžia Seimas.
Šiuo metu Seimui atskaitingos 24 institucijos. Septynių iš jų – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Etninės kultūros globos tarybos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos – veikla susijusi su kultūros ministrui pavestomis valdymo sritimis.
Seimui atskaitingoms septynioms kultūros srities institucijoms išlaikyti 2009–2011 m. skirta 69 mln. litų.
Naujausi komentarai