Redakcijos skiltis

Su įstatymu, leidžiančiu Rolandui Paksui vėl kandidatuoti į Seimą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasielgė gana netikėtai – pasirašė šį Seimo priimtą teisės aktą, nors tuo pat metu faktiškai pripažino, kad jis neatitinka dabar Lietuvoje galiojančio konstitucinio reguliavimo.

Tai gal kiek neįprastas teisinis veiksmas – suabejoti įstatymo konstitucingumu, bet jį pasirašyti ir kreiptis į Seimą, kad Konstitucija būtų iš esmės suderinta su šiuo įstatymu.

Seimas nerodo didelio entuziazmo nedelsiant imtis Konstitucijos keitimo. Juolab kad tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, dar ir reikalaujantis didžiulio politinio susitelkimo, tai yra ne mažiau kaip dviejų trečdalių parlamentarų palaikymo.

Netgi jeigu tokio konstitucinio pakoregavimo būtų imtasi nedelsiant, jau šiomis dienomis, tuoj po Velykų, vis tiek galutinis balsavimas dėl pataisų galėtų anksčiausiai įvykti tik rudeniop, įsibėgėjus ar net pasibaigus kandidatų į Seimą registravimo laikotarpiui.

Visą šį laiką galios dabartinei Konstitucijai ir jos nuostatų oficialiems išaiškinimams (tai moksliškai vadinama "konstitucine doktrina") prieštaraujantis Seimo rinkimų įstatymas.

O ar galima vykdyti teisės aktą, kuris kertasi su galiojančia Konstitucija?

Su šiuo labai nelengvu klausimu jau netrukus susidurs Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kuriai teks pasukti galvą, ką daryti, kai R.Paksas ateis ir, vadovaudamasis Prezidentės pasirašytu bei įsigaliojusiu naujuoju įstatymu, pareikalaus įregistruoti jį potencialiu kandidatu į Seimą.

Pirmiausia VRK turės apsispręsti, ar R.Paksas gali tapti savarankišku Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu. Tik tapęs juo šis politikas galėtų rugpjūtį reikalauti būti įregistruotas oficialiu kandidatu į Seimą. Priešingu atveju jis galės nė nebandyti eiti į VRK prašytis kandidato statuso – negalima.

VRK po savaitės kitos jau gali susidurti su dilema, kaip pasielgti su R.Pakso prašymu tapti savarankišku kampanijos dalyviu. Viena vertus, galiojanti naujoji Seimo rinkimų įstatymo redakcija lyg ir leistų jį registruoti. Kita vertus, tas įstatymas neatitinka galiojančios konstitucinės doktrinos.

Jeigu šios abejonės nugalės, VRK gali ir neregistruoti R.Pakso. Tada šis gali keliauti su skundu į administracinį teismą, o pastarasis – pasiteirauti Konstitucinio Teismo (KT), ar viskas gerai dėl Seimo rinkimų reguliavimo, kurį ką tik nustatė parlamentarai ir parašu patvirtino Prezidentė.

Gali būti ir kitokia teisinė eiga: VRK įregistruoja R.Paksą potencialiu pretendentu į Seimą, tačiau šį sprendimą teismui apskundžia R.Pakso politiniai konkurentai, kurių tikrai nestinga. Ir šiuo atveju byla, matyt, atsidurtų KT.

Spėjama, kad KT tikrai neatidėlios "R.Pakso įstatymo" įvertinimo. Taip pat spėjama, kad Konstitucijos sargai tiesiog jį išbrokuos. Įstatymas bus paskelbtas negaliojančiu ir R.Paksas vis tiek nebegalės siekti Seimo nario mandato jau 2012-ųjų rinkimuose.

Nebent iki rudens bus suspėta pakoreguoti Konstituciją. Bet tokia tikimybė, kaip teigia dauguma teisės specialistų bei pačių politikų, nelabai didelė – per mažai laiko ir politinės valios.

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad dvidešimtaisiais Konstitucijos gyvavimo metais turime labai rimtą jos suvokimo ir pritaikymo išbandymą – ką gi daryti su R.Paksu.

Tik kažkodėl tas išbandymas vykdomas paskutinę minutę prieš Seimo rinkimų kampaniją, beveik jai įsibėgėjant. Civilizuotame krašte šis laikotarpis turėtų teisiniu atžvilgiu būti ypač ramus, kai viskas aišku ir skaidru, kai nei įstatymai, nei Konstitucija, nei kokios nors kitos su rinkimais susijusios taisyklės nėra strimgalviais keičiamos, kai nėra atkakliai diskutuojama dėl tų taisyklių teisingumo.

Matyt, Lietuvoje iki to dar nepriaugome.