Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi

Geras emocinis nusiteikimas – susijęs ne tik su mėgiamu darbu, bet ir su įvairiu laisvalaikiu bei galimybe rinktis skirtingas pramogas. Tačiau tokios galimybės Vyriausybė kol kas nesuteikia, nepaisant verslų siūlomų garantijų dėl saugos priemonių.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, jungianti Lietuvoje ribotų statymų lošimus antžeminiu būdu (lošimų automatų salonuose) organizuojančias bendroves, prieš porą savaičių kreipėsi į Vyriausybę ir pateikė memorandumą, prašydama atnaujinti veiklą ir pateikdama planą, kuris numato aukščiausio lygio saugios veiklos garantijas karantino laikotarpiu pagal Vyriausybės patvirtintas scenarijų sąlygas.

Į savo labai konkrečius pasiūlymus gavome labai bendro pobūdžio atsakymą iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Jame gražus tekstas apie socialinių kontaktų mažinimo svarbą ir dėl to gerėjančią epidemiologinę situaciją. Tikrai sutinkame su šia mintimi. Tik, žinote, per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje nebuvo nė vieno susirgimo atvejo, tiesiogiai susieto su lošimų salonais. Ko nepasakysi, pavyzdžiui, apie tūkstančius darbo vietų biuruose, kurių niekas nekontroliavo abiejų karantinų laikotarpiais.

Lietuvoje racionalių diskusijų ir argumentų labai stinga ir visoje lošimų politikoje, ir jos įgyvendinime. Tai liudija daugybė faktų.

Lošimai sudaro nedidelę Lietuvos ekonomikos dalį, tačiau parūpina darbą maždaug 1 900 darbuotojų. Vien specialaus lošimo mokesčio per metus buvo sumokama beveik 20 mln. eurų, o kur dar bendrieji ir kiti mokesčiai, infrastruktūros ir darbo vietų sukūrimas tiekimo grandinėje, parama svarbiems Lietuvai kultūros, sporto projektams.

Prie liūdno finišo artėja ir antžeminių lošimų organizatorių pastangos išgyventi antrąjį karantiną, kurio realios pabaigos nematyti. Per pastaruosius pandeminius metus automatų salonai nedirbo net 7 mėnesius. Kiekvienas mėnuo lošimų organizatoriams, priklausomai nuo valdomų salonų ir įrenginių skaičiaus, kainuoja apie 500 tūkstančių eurų vien su patalpų nuoma ir eksploatacija susijusių kaštų, kurių valstybė niekaip nekompensuoja. Kodėl tuomet karantino laikotarpiu Vyriausybė, uždrausdama vykdyti veiklą lošimo salonuose, neuždraudė nekilnojamojo turto savininkams nuomoti patalpų, kuriose buvo vykdoma lošimų veiklą arba kitoms ūkio veikloms, kuriems nustatytas draudimas vykdyti veiklą? Tokiu būdu solidarizuotis.

Skaičiuojame, kad šiais metais, esant blogam pandemijos dinamikos scenarijui, salonai gali išvis veiklos neatnaujinti, kas iš esmės reikštų bankrotą su visom susijusiomis pasekmėmis, tarp kurių – ir apie 1,5 tūkst. sunaikintų darbo vietų.

Negi kam nors tai gali būti naudinga? Ar Vyriausybė, delsdama suteikti leidimą atnaujinti antžeminių lošimų veiklą ir tuo lydėdama juos į neišvengiamus bankrotus, supranta ilgalaikes pasekmes?

Jei griežtas karantinas yra vienintelis atsakymas į pandemijos klausimus – tada Vyriausybė privalo suteikti verslui atitinkamą paramą! Situaciją iš esmės keistų nuomos kaštų kompensavimas, nuo 2020 metų pradžios iki 50% padidėjusių specialiųjų mokesčių atšaukimas ar beprasmiško lošimų aparatų sujungimo į vieną internetinę sistemą atidėjimas.

Tikimės iš Vyriausybės blaivaus proto ir solidarumo – ne tik nustatant draudimus veikti, ne tik tikėjimosi, kad nedirbantis verslas išlaikys visą infrastruktūrą bei darbuotojus. Ne bado žaidynių, o sąžiningo pandemijos naštos pasidalinimo.