Redakcijos skiltis

Šiemet spalio 25-ąją sukanka lygiai dvidešimt metų, kai visuotiniame referendume buvo priimta dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Per tą laiką pakeisti vos keli jos straipsniai. Daugiau kaip pusė išaiškinta Konstitucinio Teismo (KT) nutarimais. Jie jau įgyvendinti, priėmus atitinkamus Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus.

Tačiau kai kurie iš pagrindinio įstatymo išplaukiantys dalykai tik dabar, po dvidešimties metų, yra pagaliau įgyvendinami. Štai vakar Seimas galų gale patvirtino konstitucinių įstatymų sąrašą, į kurį įtraukė devynis įstatymus.

Reikalavimas turėti tokį sąrašą tiesiogiai įrašytas dar 1992-aisiais priimtoje Konstitucijoje. Per pastaruosius dvidešimt metų KT jau kelis kartus atkreipė Seimo dėmesį, kad konstitucinių įstatymų sąrašas yra būtinas. Tai buvo priskiriama prie dar nepadarytų Tautos atstovų darbų.

Bet tik dabar parlamentarai išgirdo šiuos raginimus. Ką gi – geriau vėliau negu niekad.

Tuo pat metu Seimas per šiuos dvidešimt metų tikrai ne kartą ir ne du akivaizdžiai pažeidė Konstituciją, mindė ją. Tai įrodo net keli šimtai atvejų, kai Seimo priimtų įstatymų nuostatos buvo pripažintos antikonstitucinėmis.

Dabar parlamentarai rengia dar vieną antausį Konstitucijai. Seime juda į priekį įstatymo pataisos, kurios sudarys galimybę per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui vėl kandidatuoti į Seimą.

Tokio įstatymo šalininkai postringauja, neva privalu atsižvelgti į pernai sausį paskelbtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Strasbūre verdiktą, kad Lietuvos sprendimas iki gyvenimo pabaigos R.Paksui neleisti siekti parlamentaro mandato yra "neproporcingas ir prieštarauja pamatinėms žmogaus teisėms".

Taip, neabejotina, kad į EŽTT išvadą reikėtų atsižvelgti ir ją įgyvendinti. Kitaip tariant, būtina anksčiau ar vėliau R.Paksui atverti duris į Seimą.

Tačiau tai turi būti daroma paisant veikiančios Konstitucijos. Bet koks bandymas daryti ne taip, kaip liepia galiojančio pagrindinio įstatymo nuostatos, gresia dar vienu šiurkščiu antikonstituciniu veiksmu, kuris galų gale vis vien bus išbrokuotas KT ir panaikintas.

Pernai sausį, iškart po Strasbūro teismo išvados dėl R.Pakso, KT išplatino specialų pareiškimą, kuriame atkreipė dėmesį, jog galiojanti Konstitucija ir nepanaikintas 2004-ųjų jos išaiškinimas neleidžia įstatymų keisti taip, kad per apkaltą pašalinti pareigūnai būtų kada nors įleisti į Seimą. Jeigu politikai labai nori šią situaciją pakeisti, anot KT, reikia pakeisti Konstituciją. Kitokie būdai bus tiesiog neveiksnūs.

Bet politikai kažkodėl nenori klausytis kvalifikuotų teisininkų sveiko proto balso. Stumiamas antikonstitucinis įstatymas, ir nors tu ką!

Nevisiškai aišku, kodėl Tautos atstovai Seime taip voliuntaristiškai elgiasi. Turbūt nugali kokie nors pokiliminiai susitarimai, turbūt ieškoma politinių kelių, kaip R.Pakso vadovaujamą Tvarkos ir teisingumo partiją "prisijaukinti", jeigu būtent nuo jos būsimame Seime gali bent iš dalies priklausyti, kas formuos naują vykdomąją valdžią.

Tačiau tokie politiškai "pragmatiški" išskaičiavimai greičiausiai susprogs it muilo burbulas, kai Seimo priimtasis įstatymas dėl R.Pakso įleidimo į parlamentarų gretas bus padėtas ant KT teisėjų stalo ir šie tokį teisės aktą pripažins prieštaraujančiu Konstitucijai, panaikins jo galiojimą.

Lietuvos politikams vertėtų susivokti, kad Strasbūro teismo sprendimai niekaip negali panaikinti šalies KT išvadų, paremtų galiojančia šalies Konstitucija.

Ją galima keisti pagal politikų įgeidžius. Bet Konstitucijos mindyti – nevalia.