Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius iš dalies sutinka su Valstybės kontrolės (VK) išsakytomis pastabomis dėl mokinio krepšelio, tačiau atremia kritiką dėl nepastovumo. Jo teigimu, dažnas koeficientų keitimas buvo nulemtas krizės.
Pasiūlymai – iki birželio
"Vienas nurodomų trūkumų – kad krepšelio metodika buvo dažnai keičiama. Bet kokiu atveju tai yra faktas, bet noriu tik priminti, kad pastaruosius trejus metus išgyvenome sunkmetį ir tie pakeitimai buvo daromi tam, kad rastume atsakymus jautriausiais klausimais atitinkamų mokyklų tipų atžvilgiu, kad sunkmečio finansavimo stygius paliestų juos mažiau", – BNS sakė ministras.
Jo teigimu, mokinio krepšelio metodikos tobulinimo planą rengia darbo grupė.
"Tai, kad moksleivio krepšelio metodika yra tobulintinas dalykas, mes pripažįstame, nes per daugiau nei 10 metų gyvavimo matome būtinybę prisėst ir pasižiūrėt į šį modelį sistemiškiau ir šiuo metu dirba darbo grupė, kuri iki birželio 1 d. turi pateikti pasiūlymus", – sakė ministras.
Sunku planuoti
Valstybės kontrolė (VK) kritikuoja tai, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, bei tai, kad esą per dažnai keičiami krepšelio koeficientai.
"Nors mokinio krepšelio lėšos skiriamos vienam mokiniui ir keliauja paskui jį, mokykloms sunku iš anksto planuoti savo veiklą dėl dažnai keičiamos šių lėšų skaičiavimo metodikos. Be to, lėšos planuojamos remiantis netiksliais dar nebaigto kurti mokinių registro duomenimis. Dėl registre susidubliavusio mokinių skaičiaus ir neteisingai taikytos metodikos 2012 m. savivaldybėms suplanuota ir skirta 3,6 mln. litų daugiau mokinio krepšelio lėšų", – pabrėžia VK.
Pinigai liks švietimui
Ministro teigimu, permokėti pinigai bus perskirstomi, bet liks švietimui.
"Tai buvo labiau savivaldybių nesužiūrėtas duomenų pateikimas ir vaikai atskirais atvejais tuo pat metu figūravo keliose mokyklose. Kadangi kalbama apie šiuos metus, mes šią susidubliavusių duomenų problemą išspręsime koreguodami Vyriausybės sprendimus dar balandį ir tas lėšas perskirstysime toms savivaldybėms, kurioms, mažėjant mokinių skaičiui, šiuo metu išties reikia pagalbos lėšų trūkumui amortizuoti", – aiškino G.Steponavičius.
Auditorių teigimu, dažni atvejai, kai savivaldybės mokinio krepšelio lėšas naudoja ne mokinių ugdymui, o įvairioms ūkio išlaidoms. Lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį dėl nepriimtų savivaldybių tarybų sprendimų, lėšų ūkio išlaidoms apmokėti trūkumo, skirtingo teisės aktų taikymo. Dėl to savivaldybėms ne pagal paskirtį panaudotas lėšas tenka sugrąžinti į valstybės biudžetą.
"Ten, kur yra akivaizdu, kad ne pagal paskirtį naudojama, yra geras priminimas savivaldybėms, jog reikia laikytis galiojančių teisės aktų", – teigė ministras.
Mokinių sumažėjo ketvirtadaliu
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų numatyti priemones, kurios skatintų savivaldybes efektyviai optimizuoti švietimo įstaigų tinklą. Auditoriai ministerijai taip pat rekomendavo tobulinti lėšų apskaičiavimo metodiką, užtikrinti mokinių registro duomenų patikimumą, teikti savivaldybėms metodinę pagalbą.
Nuo 2003 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst., arba ketvirtadaliu, mokinių ugdymui skiriamos lėšos padidėjo 760 mln. litų, arba 72,4 proc. Vidutiniškai vieno mokinio ugdymui savivaldybėse 2012 m. skirta 4,4 tūkst. litų arba 2,3 karto daugiau negu 2003-iaisiais.
Naujausi komentarai