Menas ar gyvybė?

Sielvartą dėl talentingojo batutos meistro, Kauno valstybinio choro ilgamečio vadovo mirties solistas Liudas Mikalauskas išliejo vieša savosios gildijos kritika. Noras žūtbūt įvykdyti dar prieš pandemiją duotus įsipareigojimus ir užsibrėžtus planus, baimė neįsisavinti skirtų lėšų, meno kolektyvams neleidžia stabtelėti net ir koronaviruso akivaizdoje.

 

"Veikėm, dirbom, skubėjom išleisti premjeras, padaryti įrašus, rizikavom ir neišdrįsom prisėsti keletą mėnesių. Galvojom, kad publika neištvers be mūsų kuriamo meno, rinkomės ir rizikavom vienas kito sveikata", – feisbuke rašė žinomas solistas.

Apmaudo kupini jo žodžiai atvėrė kultūros įstaigų užkulisius, kuriuose net ir taikiu metu tvyro nuolatinė įtampa, drebama dėl kiekvieno valstybės dotacijų euro, nuolat galinėjamasi su projektų paraiškų, ataskaitų teikimo grafikais ir visais būdais stengiamasi sulaukti sprendimo teisę turinčių asmenų palankumo. Pandemija tik išryškino tas dramatiškas sąlygas, kuriomis miestų ar šalies vardą garsinantys, visuomenę turtinantys, jos dvasios negalias gydantys ir įtampas sklaidantys kolektyvai turi ne tik išgyventi, bet dar ir kurti.

Tokia sistema it koks dopingas ilgų distancijų bėgikais gimusius menininkus paverčia sprinteriais.

Naujos vyriausybės priešaušris – idealus metas atkreipti būsimojo kultūros ministro dėmesį į neadekvatų meno projektų finansavimo modelį, kai arčiausiai auditorijos esantis kūrėjas yra visiškai priklausomas nuo politiniuose padebesiuose įsitaisiusių funkcionierių sumanymų ir turi ištapyti, smuikais išgroti ar scenoje išvaidinti valdžios kabinetuose sugalvotas strategijas, prioritetus ir minėtinas sukaktis.

Iš poreikio užsitikrinti finansavimą gimsta prievolė kurti politines vizijas atliepiančius projektus ir neišvengiama būtinybė žongliruoti eurais, apdairiai ridenant juos tarp teorinio ir realiojo biudžeto eilučių. Nerimas dėl finansavimo ar sprendimų priėmėjų subjektyvaus nepalankumo, elementarių socialinių saugiklių stoka, žmogiška priverstinių permainų baimė, – visa tai kartu su slegiančiu pinigus skirstančių asmenų nepasitikėjimu jau kuris laikas diktuoja kūrėjams savo sąlygas. Tokia sistema it koks dopingas ilgų distancijų bėgikais gimusius menininkus paverčia sprinteriais, kol šie savajai mūzai po kojų numeta didžiausią auką – gyvybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Laisvę menininkams!

Laisvę menininkams! portretas
Labai teisingas straipsnis.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių