Smarkiai vėluojantis ir gerokai brangiau, nei planuota, kainuosiantis Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra pranašingas ženklas Europos valstybėms, per artimiausią dešimtmetį besiruošiančioms uždaryti trečdalį turimų branduolinių jėgainių, teigia autoritetinga naujienų agentūra "The Associated Press" (AP).
Ignalinai – liūto dalis
Agentūros apžvalgoje rašoma, kad trijų sovietinėmis technologijomis pastatytų atominių elektrinių Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje uždarymui jau išleista apie 2 mlrd. eurų, kurių pusė atiteko sudėtingiausiai Ignalinos jėgainei.
"Trys šalys iš naujo įvertino, kad galutinė kaina sieks 5,3 mlrd. – lyginant su 4 mlrd. eurų pradžioje, – ir į ją neįskaičiuota sunkiausia užduotis – reaktoriaus šerdies išardymas. Buvo planuota, kad šis darbas turėtų būti baigtas tarp 2025 ir 2035 m., bet jis gali užtrukti kur kas ilgiau ir kainuoti daugiau. Tai nerimo keliantis pranašingas ženklas ES, planuojančiai iki 2025 m. uždaryti trečdalį iš 143 šalyse narėse veikiančių reaktorių", – rašo AP.
Ignalinos AE buvo sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje. Tolesniems jos uždarymo procesams 2014–2017 m. siūloma skirti 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) ES paramos. Lietuva teigia, kad to nepakanka.
Pasak publikacijos, uždarymo procesus stabdo neaiškios sutartys, komerciniai ginčai, pasikeitimai vadovybėje ir ilgai užtrunkantys prižiūrinčių institucijų veiksmai.
Iššūkis Vokietijai
Taip pat pažymima, kad Lietuvos, Bulgarijos ir Slovakijos atveju beveik visas uždarymo procesas finansuojamas ES lėšomis, kadangi pats uždarymas buvo viena iš šių šalių stojimo į ES sąlygų. Kitos ES šalys senas elektrines turės uždaryti savo lėšomis.
Vokietija pernai pareiškė, kad per dešimtmetį visiškai atsisakys branduolinės energijos ir pereis prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių.
"Praėjusį mėnesį pagrindiniai Vokietijos elektros tiekėjai pareiškė, kad namų ūkių sąskaitos už elektrą gali išaugti 50 proc. tam, kad būtų galima finansuoti tokį perėjimą nuo atominės energijos", – rašo AP.
Straipsnyje minimų ekspertų teigimu, atominių elektrinių uždarymas, atrodo, bus daug brangesnis, nei buvo manyta anksčiau, "turint omenyje patirties trūkumą visame pasaulyje ir branduolinių jėgainių valdytojų polinkį nepakankamai įvertinti uždarymo išlaidas tam, kad nauji projektai atrodytų patrauklesni".
Technologinė aklavietė
"Ekspertai nurodo ir dar vieną nerimo šaltinį: tik keli reaktoriai pasaulyje buvo visiškai išardyti, o tai reiškia, kad šis procesas iš esmės yra neištirta teritorija. Pavyzdžiui, reaktorių šerdžių išardymas sukurs dar nežinomų kliūčių ir pavojų, turint omenyje, koks radiacijos lygis yra jose", – rašoma publikacijoje.
Jungtinės Karalystės Grinvičo universiteto energetikos ekspertas Stevenas Thomas teigia, kad šerdims išardyti reikės robotų, kurie dar net neišrasti. "Robotai, kuriuos turime šiuo metu, to nepadarytų, nes nuo tokio radiacijos lygio jie išprotėtų", – cituojamas mokslininkas.
Didžiausiu jėgainės uždarymo iššūkiu vadinamas panaudotas branduolinis kuras.
"Jis itin radioaktyvus ir toks išliks tūkstančius metų. JAV ir kitur tai yra politinė bomba, kadangi nė viena valstija ar apygarda nenori jo saugoti. Prancūzija renkasi perdirbti kurą toliau panaudoti reaktoriuose, o Švedija ir Suomija laidoja jį statinėse giliai po žeme", – teigia agentūra.
Pažymima, kad neveikiančios jėgainės gali tapti ir teroristų ar branduolinių medžiagų kontrabandininkų taikiniu.
Pasak publikacijos, "tiesiog apleisti kompleksus su viduje glūdinčia radiacija nėra išeitis". Vis dėlto pabrėžiama, kad, "turint omenyje milžiniškas išlaidas, kai kurios Vyriausybės renkasi tempti uždarymo procesą daugelį dešimtmečių".
"Aiškėja, kad Ignalina bus sunki pamoka Europai: viena yra sustabdyti atominę jėgainę, tačiau visiškai kitoks galvosūkis yra atsikratyti to, kas lieka", – rašo AP.
"Tampa vis aiškiau, kad tokių šalių kaip Vokietija svajonės be atomo bus daug sunkiau įgyvendinamos, nei manyta pradžioje", – teigia agentūra.
Naujausi komentarai