Artimiausiais dešimtmečiais Rusija išliks autoritariška valstybė, kuri, siekdama politinių tikslų tarptautinėje arenoje, manipuliuos turimais dideliais naftos ir dujų ištekliais, tačiau susidurs su demografiniais iššūkiais, o Tolimuosiuose Rytuose sustiprės kinų įtaka, prognozuoja Lietuvos krašto apsaugos ministerijos analitikai.
Toks Rusijos raidos scenarijus parengtoje studijoje „Pasaulis 2030“, kurioje aptariamos bendrosios pasaulio ir didžiųjų valstybių raidos tendencijos socialinėje, ekonominėje, politinėje ir karinėje srityse. Ši studija šiandien bus pristatyta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Skaldys sąjungininkus
Užsienio politikoje, KAM nuomone, Rusija ir toliau manipuliuos „privilegijuota naftos ir dujų eksportuotojos padėtimi“. Taip pat teigiama, jog tarptautinėje erdvėje Maskva bandys išnaudoti tarpininkės įvairiuose konfliktuose vaidmenį realios veiklos naštą bandydama perkelti sąjungininkams.
„Svarbiu Rusijos santykių su euroatlantinės erdvės valstybėmis elementu išliks „skaldymo ir valdymo“ strategija, t.y. siekis silpninti jų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą, balansuoti JAV galią. Galimi supriešinimo lūžiai, kuriuos skatins Rusija: JAV prieš Vakarų Europą, JAV ir Vakarų Europa prieš Vidurio ir Rytų Europą“, - teigia ministerija.
„Rusija neatsisakys ambicijų išlaikyti ar sustiprinti įtaką „privilegijuotų interesų“ sferoje - posovietinėje erdvėje, t.y. toliau tęs užmaskuotą poimperialistinę politiką, suvokdama demokratinių institucijų plėtrą savo kaimynystėje kaip nulinės sumos žaidimą. Jei ES plėtros procesas į Rytus strigs, Rusija gali vėl tapti daugelio dabar jos įtaką besistengiančių mažinti valstybių pagrindine globėja“, - rašoma studijoje.
Kryptis – į Šiaurės Vakarus
Karinėje srityje, KAM ekspertų nuomone, svarbiausiu Rusijos prioritetu bus branduolinio atgrasymo pajėgumų išlaikymas.
„Dėl ekonominių problemų vertinamuoju laikotarpiu Rusijai gali nepavykti užtikrinti pakankamo visų karinės reformos programų finansavimo, todėl bus remiamasi selektyviu atskirų programų (ypač susietų su masinio naikinimo ginklais) finansavimu. Taip bus siekiama atsverti kitų šalių pranašumą konvencinėse ar aukštųjų technologijų srityse (pvz., priešraketinėje gynyboje)“, - teigiama studijoje.
„Nors dabartinio branduolinių ginklų skaičiaus greičiausiai nepavyks išlaikyti, sumažėjimą bus stengiamasi kompensuoti didinant užtaisų skaičių vienam nešėjui. Taip pat, atsižvelgdama į NATO ir JAV priešraketinės gynybos sistemų plėtrą, Rusija ir pati toliau stiprins savo priešraketinės gynybos pajėgumus", - rašoma dokumente.
Pažymima, jog Rusija didelį dėmesį skirs su NATO šalimis - Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija - besiribojančiai Vakarų karinei apygardai modernizuoti ir pajėgoms telkti Šiaurės Vakarų kryptimi.
„Rusijos konvencinės pajėgos ir toliau bus orientuotos į šalies gynybą ir neturės pajėgumų vykdyti dideles operacijas strateginiais atstumais. Didžioji pajėgų dalis bus nuolatinės parengties (ypač Vakarų kryptimi), gebanti efektyviai veikti Rusijos pasienyje“, - rašo KAM ekspertai.
Pažymima, jog ateityje Rusija, siekdama politinio dominavimo Europoje tikslų, didelius pajėgumus gali skirti informacinėms ir kibernetinėms operacijoms.
Užprogramuotas ūkio paralyžius
KAM vertinimu, Rusijos ekonomika iki 2030 metų augs panašiai kaip ir Jungtinių Valstijų - vidutiniškai po 3 proc. per metus, tačiau pasauliniame kontekste užims nedidelę dalį lyginant su JAV, ES ir Kinijos ekonomikomis.
„Pastarosios sukurs po 20 proc. pasaulio BVP, tuo tarpu Rusijos dalis sudarys vos 2,5 procento. (...) Pagrindinėmis Rusijos ekonominio silpnumo priežastimis bus jau minėtos demografinės problemos, praktiškai nevykstanti ekonomikos diversifikacija ir priklausomybė nuo vienos pagrindinės ūkio šakos - žaliavų gamybos ir eksporto“, - teigia KAM.
Demokratija – be šansų?
Ministerijos analitikai yra skeptiški vertindami demokratinių pokyčių Rusijoje perspektyvas ir teigia, kad kaimyninėje valstybėje „galimas tolesnis autoritarizmo apraiškų stiprėjimas pasižymintis valdžios vertikale, visuomenės institucijų naikinimu, teisinių institutų menkinimu, stiprinant jėgos struktūras, žmogaus teisių ir laisvių ignoravimu“.
„Tikriausiai bus tęsiama politika „silpni regionai - stiprus centras“, stiprinant teritorinę administracinę centralizaciją ir mažinant federalinių vienetų skaičių. Nors tokie pertvarkymai bus pristatomi kaip valdymo struktūros tobulinimo ir darbo efektyvumo gerinimo priemonės, etninių įtampų gali nepavykti išvengti. Ypač „jautrūs“ pertvarkymams gali būti tokie regionai kaip Šiaurės Kaukazas, Tatarstanas, Jakutija“, - teigiama dokumente.
Be to teigiama, kad kol kas neaišku, ar Rusijoje sustiprės pilietinė visuomenė, nes nepatenkinti dabartiniu režimu protestuotojai “neturi nuoseklios vizijos, pasižymi skirtingais požiūriais, ko jie nori iš vyriausybės, jie neturi aiškių lyderių“.
Neišvengs kinų invazijos
KAM ekspertų teigimu, prognozuojama, kad iki 2030 metų Rusijos gyventojų skaičius gali sumažėti nuo 140 mln. iki 130 mln., o visuomenė sens.
Anot ministerijos, vienu iš galimų šaltinių mažėjančiam Rusijos gyventojų skaičiui kompensuoti taps imigracija, kuri vyks daugiausiai iš Kinijos ir Vidurio Azijos valstybių. Atskira problema gali tapti Tolimieji Rytai, iš kurių rusai traukiasi, o jų vietą užima legaliai ir nelegaliai atvykstantys kinai.
„Tikėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu Rusijos Tolimųjų Rytų „sinofikacija“ gali stiprėti ir kinai gali tapti dominuojančia tauta Rusijos Tolimųjų Rytų regione. Rusijai, neturinčiai imigrantų integravimo į visuomenę patirties, gresia galimas nacionalizmo sustiprėjimas, socialiniai neramumai ar nacionalistines idėjas deklaruojančių partijų iškilimas“, - rašoma dokumente.
Naujausi komentarai