Seimas vakar pritarė parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo, ar Lietuvoje prieš kelerius metus galėjo egzistuoti amerikiečių slaptas kalėjimas, išvadoms.
Atiduoda prokurorams
Tyrimo išvadose rašoma, kad Lietuvoje esą buvo sudarytos sąlygos laikyti kalinius, amerikiečių Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnai nebuvo deramai kontroliuojami lietuvių saugumo darbuotojų. Tačiau nepavyko įrodyti, kad buvo bent vienas kalinys, ar tikrai jie buvo atvežti į Lietuvą ir čia laikomi.
NSGK išvadose, be kita ko, nurodoma, jog atliekant tyrimą surinkta medžiaga perduodama Generalinei prokuratūrai, kad ši apsispręstų, ar buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius bei buvęs jų pavaduotojas Dainius Dabašinskas neviršijo tarnybinių įgaliojimų, bendradarbiaudami su CŽV dėl galimo slapto kalėjimo įsteigimo.
Be to, į nutarimą įrašytas įpareigojimas Valstybės kontrolei atlikti kompleksinį Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos per pastarąjį dešimtmetį auditą.
Už tokias NSGK tyrimo išvadas balsavo 71 Seimo narys, prieš – 12, susilaikė 17 parlamentarų.
Išvadoms pritarė valdantieji konservatoriai, liberalcentristai, liberalai atstovai, taip pat opozicinių Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo frakcijų atstovai, nepriklausoma "Vienos Lietuvos" frakcija, prieš balsavo ir susilaikė tik opoziciniai socialdemokratai bei valdantieji Tautos prisikėlimo partijos atstovai.
Priešinosi socialdemokratai
NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas tik iš dalies prisiėmė atsakomybę už šias nekonkrečiomis pavadintas išvadas. "Tyrė komitetas, ne aš asmeniškai. Todėl už tyrimo išvadas atsakau tik kaip komiteto pirmininkas ir vienas iš tų, kurie rengė išvadas ir už jas balsavo. Tiek ir yra mano atsakomybės už išvadas", – sakė jis.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis diskusijose sakė, kad nė į vieną Seimo užduotą konkretų klausimą komitetas konkrečiai neatsakė. "Visur tik pilna prielaidų, jokių tikrų argumentų ir įrodymų nėra", – sakė jis.
Kita socialdemokratė Birutė Vėsaitė kolegai pritarė – tvirtino, kad "išvados nekonkrečios, todėl jomis lengva visaip manipuliuoti". Todėl ji gąsdino, kad patvirtinus išvadas kils saugumo problemų Lietuvos kariams, tarnaujantiems tarptautinėse misijose. "Jeigu patvirtinsime šias išvadas, o musulmonų pasaulis mus labai atidžiai seka, tai kas atsakys už karių Afganistane ir kitur saugumą, – baiminosi politikė ir pabrėžė: – Reikėtų ir Lietuvoje kalbėti, ar buvo pažeidžiamos žmogaus teisės kalinių atžvilgiu. Atsakymas – "ne", nes jų, tų kalinių, nebuvo!"
Opozicijos lyderis gyrė
Tačiau kiti opozicijos atstovai parėmė NSGK tyrimo išvadas. Opozicijos lyderis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis tikino, kad tyrimas "buvo labai kruopštus, į išvadas maksimaliai įmanoma informacija sudėta". Pasak jo, "tai teisingos ir geros išvados".
"Turime dvi išeitis – arba sukišam galvą į smėlį kaip stručiai ir galvojam, kad mūsų užpakalio niekas nemato, arba pripažįstam, kad kai kas kažką nekontroliuojamai darė Lietuvoje, nežinant visuomenei, nežinant net aukščiausiems pareigūnams", – sakė V.Mazuronis.
Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas įsitikinęs, kad NSGK tyrimas "apnuogino netinkamą valstybės valdymą per gana ilgą laikotarpį". Todėl išvados esą padės tas netinkamas valdymo problemas išspręsti.
Laukia paaiškinimų
Europos Tarybos generalinis sekretorius ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pranešėjai paprašė Lietuvos paaiškinimų dėl galbūt šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo. Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjørnas Jaglandas pabrėžė, kad informacija reikalinga dar 2005 m. lapkritį pradėtam tyrimui dėl galimų CŽV sulaikymo centrų Europoje.
Dėl galimo CŽV kalėjimo teiravosi ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių specialieji pranešėjai, rengiantys studiją šiuo klausimu. Premjeras ir Seimo pirmininkė yra gavę Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro laiškus.
Naujausi komentarai