Regis, Seimo narius per praėjusios savaitės pilnatį užklupo smegenų pragiedruliai. Skaitai ir savo akimis netiki: "Seimo komitetas pritarė, kad biudžetinėms įstaigoms iki metų pabaigos nebūtų galima pirkti baldų, kompiuterių, automobilių."

Galbūt tokie pasiūlymai užgimsta ne tik dėl to, kad pokštelėjo maratono link balsadėžių startas? Galbūt tuose parlamentiniuose blindažuose išties prabilo gailestingas noras prisiversti dalytis taupymo naštą su krizės tebekamuojama tauta ne tik prieš rinkimus?

Istorinė mįslė, bet Seimo Audito komitetas išties pritarė nutarimo projektui, kuriuo Vyriausybei siūloma drausti kompiuterių, baldų ir automobilių, neįskaitant specialiojo transporto, viešuosius pirkimus.

Paaiškėjo, kad pirmąjį projekto variantą parlamentarai V.Valkiūnas ir K.Daukšys buvo registravę dar 2010 m., kaip teigiama, kad per krizę būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos.

Tačiau tas dokumentas įstrigo parlamente ir vis buvo grąžinamas patobulinti.

Galima tik įsivaizduoti, kiek valstybės pinigų būtų buvę sutaupyta, jei kanceliarijų maitvanagiams būtų buvę uždrausta biudžeto pinigus pavėjui barstyti dar prieš dvejus metus.

Anoniminiuose toliuose boluojantys skeptikai pasakys: "Ar tau gaila? Juk ne tavo pinigai, o biudžeto, reikia juk atnaujinti ir mašinų ūkį, ir baldus. Tegu perka žmonės, jei reikia."

Sunku ginčytis dėl atsinaujinimo, – visi šiais laikais nori būti modernūs ir, kaip dabar madinga sakyti, inovatyvūs. Net aukodami ir ateitį, ir pasitikėjimo kreditus.

Vis dėlto kodėl tas prieš dvejus metus pasiūlytas nutarimo projektas, visa širdimi atitinkantis A.Kubiliaus taupymo kėslus, buvo periodiškai kantriai atmetamas?

Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų prisiminti kitą anos savaitės įvykį.

Praėjusį ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešųjų pirkimų Mažeikiuose. Sulaikyta "Vyturio" pradinės mokyklos direktorė R.Uščinienė, kuri įtariama reikalavusi kyšio ir baldų sau ir savo šeimai. Įtariama, kad ponia direktorė reikalavo kyšio už tai, kad viešąjį pirkimą dėl baldų mokymo įstaigai pagaminimo laimėtų iš anksto pasirinkta įmonė. Be to, padidinus mokyklai gaminamų baldų kainą, ta įmonė už valdiškus pinigus direktorės reikalavimu taip pat gamino baldus ir jai bei jos šeimos nariams.

Štai čia ir paaiškėja, kam biurokratams reikalingi baldai, o ir kiti namų apyvokos rakandai yra tokie svarbūs.

Nomenklatūriniai kyšininkai žino klasika tapusią formulę: turi būti gerai ir valstybei, ir man. Korupcija dabar pasiekė tokį civilizacijos lygį, kad privatų kėslą sunku atskirti nuo valstybinių reikalų – viskas čia tarsi susilieję į vieną bendrą patriotinį kriminalą.

Galbūt todėl nesuskaičiuojama gausybė mūsų viršininkų ir šiaip nenuilstančių politikos išlaikytinių save ir savo norus ėmė tapatinti su Lietuva ir jos interesais.

Štai todėl pasiūlymas nebepirkti sofų ir limuzinų tais 2010-aisiais žlugo įkalintas "tobulintojų" stalčiuose. Juk turi valstybės asmenys iš ko nors važinėti "Audi A8" ir valgyti barbekiu su vašylais.

Kalbame apie elitą, tautos žiedą ir tautinio pasididžiavimo subjektus, kuriuos jie patys be jokio gėdos jausmo siūlo puoselėti, kaip neįkainojamas nacionalines vertybes. Smirda, bet mes įpratę.