Jeigu Lietuvoje būtų palengva įdiegiami atsinaujinančios energijos šaltiniai ir įgyvendinamos energijos efektyvumo priemonės, iki 2050 m. mūsų šalis galėtų tapti energetiškai nepriklausoma. Ekologinės bendrijos "Atgaja" pirmininkas, Lietuvos elektros energetikos asociacijos direktorius Saulius Pikšrys įsitikinęs, kad tai – realu.

Planuose – įspūdingi skaičiai

S.Pikšrys kritikuoja nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" steigėjų planus 2009-ųjų pabaigoje, uždarius Iganlinos atominę elektrinę, pastatyti naują branduolinę jėgainę. Anot jo, tai – pernelyg pavojingas būdas šaliai apsirūpinti energija.

"Branduolinė energija daugiau kelia problemas, nei jas sprendžia. Atsinaujinanti energija – nepavojinga ir ekologiška. Pigesnė negu branduolinė, efektyvi ir šiuo metu moderniausia", – alternatyvą siūlė šilumininkas energetikas.

Lietuva yra įsipareigojusi, kad iki 2010 m. elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys 23 proc. bendrosios elektros energijos gamybos šalyje, o dešimtadalį transporto vartojamų degalų sudarys biodegalai.

Šiuo metu Lietuvoje vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai elektros energijos gamyboje sudaro tik 4,6 proc., o šilumos gamyboje – 17 proc. Tuo tarpu Švedijoje biokuras, atliekos ir kiti vietiniai bei atsinaujinantys energijos šaltiniai šilumos gamyboje sudaro 90 proc.

Vienas tokių atsinaujinančių šaltinių – vėjas. Būtent jam ir buvo skirta vakar Seime vykusi konferencija "Vėjo energetikos plėtra ir perspektyvos".

Kviečia atsigręžti į upes

Anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, efektyviau plėtojant atsinaujinančių gamtos išteklių energetiką, Lietuvoje ne tik nereikėtų statyti didelio galingumo naujos branduolinės jėgainės, bet ir būtų išspręstas radioaktyvių atliekų saugojimo klausimas.

A.Šimėno teigimu, nedarant žalos gamtai, naudojant biomasę, vėją, saulę, vandenį ir kitus gamtos atsinaujinančius šaltinius, Lietuvoje galima pasigaminti apie 15 proc. reikalingos elektros energijos.

Pasak jo, reikia iš esmės peržiūrėti elektros energijos pasigaminimo naudojant vandenį galimybes, pavyzdžiui, būtina pasinaudoti natūraliais Nemuno vandens, pakylančio iki 8 m, potvyniais. "O kur dar mažosios upės, buvusieji vandens malūnai? Štai ir rezultatas būtų", – kalbėjo komiteto vadovas.

Progresas iš noro taupyti

Lietuva – patogi vieta vėjams, sako S.Pikšrys, ir primena Lietuvos vėjų žemėlapį, kuriame štilio vietų nėra daug. Vėjų nestigtų ne tik vakarų, bet ir šiaurės, pietų, rytų rajonuose. Tik Vidurio Lietuvoje jų kiek mažiau.

Pirmoji Lietuvoje vėjo elektrinė pastatyta Skuode. Pirmas vėjo elektrinių parkas buvo įrengtas netoli Lankučių kaimo. Tačiau danams priklausančios bendrovės vėjo elektrinių parkas taip ir nebuvo prijungtas prie elektros tinklo. Po kelių teismų įmonės savininkai nusivylė Lietuvos požiūriu į pažangias technologijas ir išsivežė vėjo elektrines į Lenkiją, kur jos sėkmingai dirba iki šiol.

Stambiausias vėjo elektrinių parkas įrengtas 2006 m. Kiauleikių, Kviečių ir Rudaičių kaimuose.

"Žmonės domisi, klausinėja, kaip statyti vėjo jėgaines. Mes dalijame brėžinius ir patariame. Žaliosios energijos poreikis auga. Juk šiomis dienomis daug kam svarbu elektrą ir šilumą gauti pigiau", – įsitikinęs S.Pikšrys.

Žaliosios energijos poreikį apibūdina ir šie skaičiai: jei 2007 m. pradžioje Lietuvoje buvo 29, tai metų pabaigoje – 36, o 2008 m. pabaigoje jų buvo 47.

"Kitose Europos šalyse per metus pastatomos trylika su puse vėjo jėgainių, pas mus – tik penkios. Tačiau džiugina net ir tokie maži skaičiai", – kalbėjo S.Pikšrys.

Didžiausios kliūtys – kalbos

Vėjo jėgainių statybai priešinasi skeptikai. Esą jos kenkia žmonių sveikatai, augalams ir gyvūnams. Pavyzdžiui, Škotijos vėjo jėgainės yra kaltinamos tuo, kad užmuša labai daug erelių, sakalų ir kitų paukščių. Prieš kelerius metus buvo iškelta byla vienai JAV vėjo jėgainių fermai. Buvo paskaičiuota, kad per 20 metų jos turbinos užmušė daugiau nei 1 tūkst. plėšriųjų paukščių.

Pastaruoju metu vėjo jėgaines pradėjo kritikuoti ir ekologai, anksčiau buvę jų entuziastingais rėmėjais. Jie skundžiasi, kad besisukančios turbinų mentės ardo lokalias ekosistemas.

Vienas Lietuvos žaliųjų judėjimo pradininkų S.Pikšrys atmeta kritiką. "Kalbos, kad vėjo jėgainės kenkia aplinkai – blefas. Žmonės tai sugalvojo iš nežinojimo arba dėl savo ekonominių interesų", – nedvejoja energetikas.

Visgi prieš statant vėjo jėgainę būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo procedūrą. "Norinčiųjų statyti mažo galingumo jėgaines laukia mažiau procedūrų. Tereikia seniūnijos sutikimo ir kelių dokumentų", – ramino S.Pikšrys.

Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas prognozavo, kad Lietuvoje vėjo elektrinių plėtrą stabdo visuomenės požiūris. "Plėtra sustos dėl požiūrio: darykite, ką norite, bet ne šalia mano sklypo, mano namų", – konferencijoje kalbėjo J.Vilemas.

Žengti pirmi žingsniai

Tai, kad vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių lobistų tarp Lietuvos politikų nėra, ilgą laiką atrodė nenuginčijamas faktas. Šiandien S.Pikšrys pastebi teigiamas permainas.

2008-ųjų pabaigoje premjeras Andrius Kubilius pareiškė, esą žalioji energetika taps prioritetinė šalyje. Energetikos ministerijoje ketinama įkurti Atsinaujinančios energetikos departamentą ar kitą panašų padalinį, kuris rengs šiai energijai diegti reikalingus teisės aktus, kurs palankias verslo sąlygas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau padidino energijos, kurią tiekia vėjo jėgainės, supirkimo kainą – anksčiau ji buvo 24 centai už kilovatvalandę, dabar – 30. "Panašu, kad valdžia supranta atsinaujinančios energijos naudą ir jau išreiškia savo politinę valią", – iš vietos pajudėjusiais ledais džiaugėsi S.Pikšrys.

"Žalioji energetika turi įsitvirtinti palengva, evoliuciniu būdu, ir 2050 m. Lietuva galėtų tapti energetiškai nepriklausoma šalimi. Būdami priklausomi nuo tradicinės energetikos, liekame priklausomi nuo Rusijos", – mintis dėstė S.Pikšrys. Pasak jo, neatidėliojant reikia parengti atsinaujinančios energijos įstatymą, patobulinti jau esamus teisės aktus, kad jie netrukdytų plisti naujovei. Kita labai svarbi sąlyga – didinti energijos efektyvumą ją gaminant, perduodant, vartojant.