Naujos atominės elektrinės statybos istorija palengva tampa panaši į pedofilijos dramą – visi apie tai girdėjo, bet niekas nežino, kas atsitiko iš tiesų. O ir versijos lyg balionėliai spalvingai sproginėja viena po kitos, kad tauta susipainiotų spėlionėse ir artefaktuose. Juk taip išnyksta riba tarp melo ir tiesos. Lieka tik posocialistinė tikrovė, priverstinio laisvanoriškumo principu draudžianti ieškoti atsakymų į svarbiausius klausimus: yra kas už jus viską nuspręs, ponai tautiečiai.

Vis dėlto ir šioje situacijoje atsiranda prablaivėjusių balsų, tačiau oficialioji Lietuva juos skubiai konvertuoja į nusikaltėlių žargoną – esą visi, kurie prieš elektrinę, yra tėvynės priešai ir socialinių patvorių bambukai. Net specialiosios tarnybos įpreparuojamos į šį bauginantį procesą ne tik dėl to, kad jis atrodytų solidesnis, bet ir tam, jog visi galvotų, ką šneka. O kai galvoji, supranti, kad geriau jau tylėti.