Ar reikia skirti paramą pinigais?

Vyriausybėje pristatytas įstatymo projektas, pagal kurį asmenys, laukiantys socialinio būsto, galėtų tikėtis kompensacijų už nuomą laikiname būste. Tokių žmonių Lietuvoje yra 30 tūkst. Ar valstybė turėtų skirti pinigų socialinio būsto laukiantiems asmenims už nuomą laikiname būste?

Už

Vytautas Šustauskas, politikas, visuomenės veikėjas:

– Valdžia renkama tam, kad dirbtų žmogui, rūpintųsi juo, padėtų. Jei ši nesugeba sukurti darbo vietų, tuomet tegul skiria sunkiai gyvenantiems Lietuvos piliečiams paramą pinigais. Tarybiniais laikais buvo daug darbo pasiūlymų nekvalifikuotiems žmonėms. Laikraščiuose būdavo pilna skelbimų, kad ieško valytojų, šaltkalvių, tekintojų, kitų meistrų. Dabar tokių darbo skelbimų mažai. Moterys, įgijusios aukštąjį išsilavinimą, dirba valytojomis. Jei būtų darbo, o asmuo nenorėtų dirbti, tuomet sakyčiau, kad paramos nereikia. Dabar darbo nėra, o valgyti žmonės nori. Nei Seimo nariai, nei meras negali sukurti darbo vietų. Valdžia gali priimti tik palankesnius įstatymus joms kurti, sumažinti verslui mokesčius. Dabar verslininkai sumoka 80 proc. mokesčių nuo visų uždirbtų pinigų. Jei mokesčiai būtų mažesni, tuomet ir darbo vietų būtų daugiau, ir atlyginimai didesni.

Prieš

Aras Mileška, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas:

– Paramą pinigais vertinu dviprasmiškai. Nesiginčysiu, kad skurstančiuosius reikia remti, bet ar būtinai tai daryti reikia pinigais? Gal jiems reikėtų sudaryti galimybę užsidirbti. Tuomet žmogus galėtų labiau įsitvirtinti, jam lengviau būtų ateityje, nes užsitikrintų vieną ar kitą veiklą. Rėmimas pinigais niekur nenuves. Išeina taip, kad valdžia nevaldo situacijos. Tik perskirstomi pinigai, o darbo vietos nekuriamos. Suprantama, yra tam tikrų atvejų, kai žmogus negali dirbti. Pavyzdžiui, mama, kuri viena augina penkis vaikus. Ji fiziškai neturi galimybių dirbti. Valstybė tokią šeimą turėtų remti. Tačiau yra žmonių, kurie turi laiko dirbti. Miesto valdžia turėtų būti toliaregiška ir surasti galimybę, kaip kurti darbo vietas. Galėtų, pavyzdžiui, įkurti valdišką bendrovę. Lietuvoje į tai žiūrima atsainiai. Tačiau Skandinavijoje pusė visų įmonių yra valstybinės. Reikia ieškoti variantų, kaip sukurti darbo vietas.