Šią savaitę rubrikoje "Klausk valdžios drąsiai " – Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Jis atsako į klausimus apie reikšmingiausias miesto gyventojams aktualijas.

– Miestas turi naują įspūdingą Baltijos pr. ir Minijos gatvės sankryžą. Ką galėtumėte papasakoti apie šį projektą?

– Rugsėjo 30 d. oficialiai atidaroma minėta sankryža. Projekto įgyvendinimas truko dvejus metus, jis buvo sudėtingas ir įtemptas, todėl labai džiaugiamės, kad pagaliau turime gražų rezultatą. Esame dėkingi pagrindiniams partneriams – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, finansavusiai projektą (dalis lėšų skirta iš ES fondų), taip pat rangovams, įkūnijusiems projektą.

Džiaugiuosi galėdamas visiems pranešti, kad rugsėjo 30 d. 12 val. Baltijos pr. 40 vyks iškilmingas Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos atidarymo renginys. Projekto rekonstrukcijos darbai yra baigti. Trišalė sankryža rekonstruota į keturšalę vieno lygio sankryžą, pratęsiant Baltijos prospektą iki Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo. Įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, techniniai šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, rekonstruoti lauko inžineriniai tinklai. Statybos darbų vertė – 5.272,23 tūkst. eurų. Džiaugiuosi, kad projektas užbaigtas laiku ir turės teigiamą poveikį eismo situacijai mieste.

– Klaipėdos miesto taryba nusprendė 2016-uosius uostamiestyje paskelbti Darnaus judumo metais. Šis sprendimas bus įgyvendinamas per tikslinių priemonių planą, kuris gali pareikalauti nemažai investicijų. Ar dėl to nenukentės kitos miesto gyvenimo sritys, pavyzdžiui, kultūra?

– Savivaldybė parengs kitiems metams skirtų specialių priemonių planą. Jos turėtų apimti darnaus judumo mieste skatinimą, edukaciją šia tema, viešojo transporto, eismo saugos, eismo organizavimo ir kitus klausimus. Taigi matome, jog darnus judumas – saugus ir kultūringas visų eismo dalyvių sugyvenimas mieste – yra labiau susijęs su kultūra, nei kartais įsivaizduojame. Kartu noriu užtikrinti, kad dėmesys ir lėšos kultūrai nei ateinančiais, nei dar kitais metais ne tik nemažės, bet net išaugs.

Palyginti su šiais metais, 2017 m. kultūros finansavimą uostamiestyje numatoma padidinti daugiau nei pusantro karto. Prie kultūrinio miesto gyvenimo labai prisidės ambicinga savivaldybės programa 2017-aisiais Lietuvai uostamiestį pristatysianti kaip Lietuvos kultūros sostinę. Jau prasidėjo pasirengimas šiam projektui.  Savivaldybės administracija paskelbė 2016 m. kultūros projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų konkursą, kuriame prioritetas teikiamas projektams, skirtiems programos "Lietuvos kultūros sostinė Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas 2017 m." parengiamajam etapui įgyvendinti.

Skelbiant Klaipėdą Lietuvos kultūros sostine, norima atkreipti dėmesį į miesto aktyvumą, siekiama aktualizuoti miesto jūrinę kultūrą, istoriją, stiprinti Klaipėdos, kaip nuolat gyvo, aktyvaus, inovacijoms atviro ir tolerantiško miesto – neužšąlančio kultūros uosto – įvaizdį. 2017 m. didesnis dėmesys ir finansavimas bus skiriamas jūrinės kultūros, miesto istorijos išskirtinumui, klasikinio bei šiuolaikinio meno savitumui, miesto daugiakultūriškumui pristatyti.

– 2017 m. vasarą Klaipėdoje jau planuojama atidaryti baseiną. Miestiečiai teiraujasi, ar dėl didelio norinčiųjų profesionaliai sportuoti skaičiaus šis svarbus miestui objektas netaps tik komerciniu ar profesionalaus sporto infrastruktūros objektu?

– Užtikrinu, kad baseinas bus skirtas visiems klaipėdiečiams. Svarbiausia, kad tokį modernų objektą bus galima panaudoti pirmiausia ugdymui, o tik po to – komercijai. Klaipėdos savivaldybei priklausantis "Gintaro" sporto centro baseinas tikrai netenkina miestiečių poreikių. Šiandien jame yra ugdomi 607 sportininkai, o norinčiųjų lankytis baseine skaičius yra daug didesnis.

Siekiant sudaryti galimybes miesto jaunuomenei įgyti ir lavinti savo plaukimo įgūdžius bei didinti plaukimo baseino prieinamumą, Klaipėdos savivaldybės politikams pateiktas klausimas dėl miesto vaikų mokymo plaukti. Specialistai pristato uostamiesčio vaikų mokymo plaukti programą, kurios siekis, kad kuo daugiau vaikų įgytų plaukimo įgūdžių per kokybiškas plaukimo pamokas. Remiantis Lietuvos plaukimo federacijos rekomendacijomis, siūloma pradėti apmokyti plaukti antrų klasių mokinius. Šiuo metu uostamiestyje mokosi 1 589 antrokai.

Mūsų tikslas yra pasiekti, kad visi vaikai mokytųsi plaukti. Masinis mokinių mokymas plaukti būtų vykdomas mokslo metais pamokų metu, arba kaip alternatyvus neprivalomas popamokinis neformalus ugdymas. Užsiėmimai būtų organizuojami Klaipėdos savivaldybei priklausančiame "Gintaro" sporto centro baseine. Pastačius naują 50 metrų baseiną jau turėtume pagrindą ir kryptingai veikiančią mokymo plaukti programos Klaipėdos mieste sistemą.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau, nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.