Pastarųjų savaičių įvykiai tapo savotišku visuomenės fragmentiškumo ir susiskaldymo katalizatoriumi. Į dienos šviesą ėmė lįsti itin žalinga tendencija – „mano tiesa yra teisingiausia“. Prie sąmoningo ar ne visuomenės fragmentavimosi prisideda net ir aukščiausi valstybės vadovai, dvasininkija ir kt.
Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam asmeniui užtikrina teisę į žodžio laisvę. Tai yra viena iš pamatinių mūsų demokratijos vertybių. Nepaisant to, asmenys ir subjektai, siekdami įgyvendinti jiems Konstitucija užtikrintą teisę, pamiršta kitą svarbų joje įtvirtintą elementą – pareigas: gerbti, išklausyti, atsisakyti pagiežos, šališkumo ir neapykantos kitokiems, būti pareigingais bei pavyzdingais mūsų valstybės piliečiais.
Kiekvienas mūsų siekiame kurti ir gyventi demokratiškoje bei pagarba vienas kitam grįstoje visuomenėje, kurioje žodžio laisvė nėra neapykantos kurstymo mechanizmas. Siekiame visuomenės, kurioje žodžio laisvė nėra tik priedanga – uiti, žeminti ar engti kitaip mąstančius, ar kitokį gyvenimo būdą gyvenančius jos individus.
Naudodamiesi teise į žodžio laisvę, viešai eskaluodami mums ar visuomenei svarbius dalykus, tačiau iki galo į juos neįsigilinę, galime netyčia sukelti cunamį, kuris gali tik padidinti visuomenės jau minėtą fragmentiškumą ir atitolimą vienas nuo kito.
Dvasininkija, šimtmečiais buvusi vienijantis ir visuomenę telkiantis švyturys, pasiklydo tarp savo pačios puoselėjamų vertybių – meilės ir pagarbos artimam, supratimo ir atjautos, išskirdama vieną visuomenės grupę ir atstumdama kitą – kitaip mąstančią. Jo Ekselencija Prezidentas šiame kontekste išimtimi taip pat netapo. Deklaruodamas būti lygiu visiems, savo veiksmais viešai išsižadėjo pastarosios vertybės, pasirinkdamas vieną pusę ir atstumdamas kitą, tokiu būdu dar labiau komplikuodamas esamą situaciją.
Siekiant mažinti šališkumu, neapykantos kalbomis, užgauliais komentarais, grasinimais susidoroti ar kolektyviais teisinio pagrindo neturinčiais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą, kviečiu nepamiršti ne vien prieš tai minėtų Konstitucijoje įtvirtintų pareigų, bet taip pat ir puoselėti nešališkumą, bendražmogiškąsias vertybes, kurios, stebint šiuo metu vis labiau įsismarkaujančią suirutę, nueina į antraplanį vaidmenį.
Tik visuomenė, kurios atstovai nestigmatizuojami dėl jų odos spalvos, tikėjimo, seksualinės orientacijos, pomėgių, fizinių ar protinių savybių, politinių įsitikinimų ir kt., gali sukurti tvirtą, demokratišką ir ekonomiškai stiprią bei tvarią valstybę.
Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Užs. 1770739
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...