LRT tarybos nariai: pataisos Seime Lietuvos vardui užtrauktų šešėlį

Seimo daugumos atstovai Gintaras Songaila, Valentinas Stundys ir Arūnė Stirblytė šių metų gruodžio 2 dieną įregistravo LRT įstatymo pataisas.

Šios pataisos jau buvo teikiamos Seimui, tačiau ir vėl, nepraėjus nei mėnesiui, pateikiamos Seimui iš naujo.

Toks skubus ir primygtinis įstatymo pakeitimo įregistravimas ir siekis kuo greičiau šį įstatymą priimti kelia pagrįstą baimę ir įtarimą, kad be platesnių svarstymų visuomenėje, nepateikus jokių esminių priekaištų Lietuvos radijui ir televizijai, gali būti sugriauta nuo tiesioginio valdžios kišimosi apsaugoto nepriklausomo visuomeninio transliuotojo veikla.

Kaip žinoma, visuomeninis radijas ir televizija be jokio tiesioginio politikų kišimosi į veiklą sėkmingai dirbo beveik dešimtmetį. Dabartinis LRT įstatymas, pagal kurį veikia visuomeninis transliuotojas, Europos Sąjungoje yra nuolat minimas kaip vienas pažangiausių ir geriausiai užtikrinančių jo nepriklausomumą nuo tiesioginės politikų įtakos. Tuo tarpu įstatymo pataisos iš esmės reiškia grįžimą prie valstybinės televizijos ir valstybinio radijo, kurie tampa ne visuomenės, o tik valdančiosios daugumos ruporais.

Jei šios pataisos bus priimtos ir įsigalios, Lietuva bus atmesta daugiau kaip dešimtmetį atgal, kai kiekviena rinkimus laimėjusi partija iškart stengdavosi žūtbūt perimti LRT kontrolę. Nieko, išskyrus praradimus, visuomeniniam transliuotojui praeityje tai neatnešė. Tai taip pat nesuteiks laisvo žodžio šalies visuomenei.

Pakeitus įstatymą, grįžus prie valstybinio LRT modelio, tikėtina, jog, pasikeitus Seimo daugumai, LRT vėl  būtų įstumiama į naujas kovas dėl įtakos joje. Lietuvos visuomeniniam transliuotojui, kurio finansavimas ir taip yra menkiausias visoje ES, tai būtų katastrofa.

Didelį nerimą kelia ir tai, kad per pastaruosius metus beveik perpus sumažinus biudžetinį LRT finansavimą, jau nuo kitų metų pradžios iš LRT atimama teisė transliuoti ir reklamą, kuri iki šiol iš dalies dengė valstybės skiriamą menką finansavimą numatytai plačiai misijai vykdyti. Paskubomis priėmus tokią įstatymo pataisą, jau artimiausiu metu  LRT veikla gali būti paralyžiuota. 

Įstatymo pateikimo skubotumas rodo, kad pagrindinis šių įstatymo pataisų tikslas yra tik vienas – pakeisti LRT vadovybę valdančiajai daugumai ištikimais žmonėmis. Visuomenei tai gali reikšti tik viena – vietoj valdžios kritikos ji išgirs tik pagyras valdžiai bei kritiką jos oponentams.

Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar sunkią finansinę krizę išgyvenančiai Lietuvai šiuo metu labiausiai reikia būtent tokių „permainų“, kurios apriboja laisvą žodį? Apmaudu, kad tokias „permainas“ siūlo vadinamosios Permainų koalicijos atstovai.  

Vadovaudamiesi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pavesta funkcija atstovauti visuomenės interesams bei atsižvelgdami į tai, kad  žodžio laisvė yra pamatinė teisė, įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; visuomeninis, o jokiu būdu ne valstybinis, transliavimas yra vertybė, kuria didžiuojasi ir kurią puoselėja demokratinė Europa.
 
Amsterdamo sutartyje, kurioje Europos Sąjunga savo pagrindine užduotimi pripažino ginti žmogaus teises, visuomeninis transliavimas vertinamas kaip tiesiogiai susijęs su demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais kiekvienos visuomenės poreikiais bei būtinybe apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą. Europos Tarybos dokumentai ir normatyviniai aktai be išlygų akcentuoja būtinybę užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą nuo politinio ir ekonominio kišimosi bei būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo misiją.
 
Politinį kišimąsi į visuomeninių transliuotojų veiklą be išlygų smerkia didžiausios tarptautinės transliuotojus bei žiniasklaidos profesionalus vienijančios organizacijos, o dabartiniai Lietuvos valdžios institucijų veiksmai tarptautiniu mastu jau yra įvardyti kaip keliantys didelę grėsmę Lietuvos visuomeninio transliuotojo institucinei autonomijai ir politiniam nepriklausomumui.

Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublika privalo gerbti ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų, todėl pareiškiame, kad Seimui pastaruoju metu pateiktos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos parengtos skubotai, neprofesionaliai, be rimtos teisinės ir profesinės analizės.

Pateiktų pataisų turinys prieštarauja pamatiniams demokratinės Europos principams. Nors deklaruojamas visuomeninio transliuotojo stiprinimas, tačiau pataisų rezultatas reikštų visuomeninio transliuotojo suvalstybinimą bei sudarytų tiesiogines prielaidas antidemokratiniams procesams bei žodžio laisvės varžymui Lietuvoje. Pateiktose pataisose nurodyta LRT tarybos skyrimo tvarka keltų grėsmę pliuralistiniams LRT tarybos formavimo principams ir sudarytų prielaidas tiesioginiam politikų kišimuisi į visuomeninio transliuotojo veiklą.

Lietuvos visuomeninio transliuotojo 2010 metų finansavimo kritimas į 1996–1999 metų lygmenį kelia tiesioginę grėsmę LRT programų apimtims bei teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymui, o visuomeninio transliuotojo veiklą reglamentuojančio teisinio pagrindo nestabilumas įneštų destrukciją ekonominės krizės akivaizdoje.

Atsižvelgdami į tai, raginame valdančiosios daugumos politikus, visų pirma, atkreipti dėmesį į tarptautines ir ES normas, kurioms iš esmės prieštarauja siūlomos skubotos pataisos. Seimas taip pat turėtų labai atsargiai svarstyti bet kokias LRT įstatymo pataisas, nes skubotai priimtos pataisos geram Lietuvos vardui užtrauktų šešėlį. Tikimės, kad žodžio ir spaudos laisvės Seimo nariams yra svarbesnės už trumpalaikius atskirų partijų tikslus ir interesus.

LRT tarybos nariai:

Gediminas Ilgūnas,
Alvydas Jokubaitis,
Marcelijus Martinaitis,
Eglė Pranckūnienė,
Rimvydas Valatka,
Edmundas Ganusauskas,
Saulius Vosylius,
Audronė Pitrėnienė,
Darius Chmieliauskas,
Dainius Radzevičius


Šiame straipsnyje: LRT

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    2
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    18
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
Daugiau straipsnių