ES šalininkų ir priešininkų stovyklos Didžiojoje Britanijoje yra maždaug apylygės, o beveik ketvirtadalis šalies gyventojų dar nėra apsisprendę, ar norėtų išeiti, ar likti Bendrijoje. Euroskeptikai piktinasi Briuselio biurokratų „diktatūra“, demokratijos stoka ir tuo, kad narystė ES šaliai kasmet kainuoja milijardus svarų sterlingų bei milijonus imigrantų. Bet ar iš tiesų britai gyventų geriau, jeigu paliktų Bendriją?

Britai ilgai dvejojo, kol galiausiai 1973 m. prisijungė prie ES, vedami ne tiek Europos idėjos, kiek ekonominių motyvų. Narystė Bendrijoje jiems iki šiol yra tik sandoris. Kai ES ištiko ekonominiai sukrėtimai, jis atrodo nebenaudingas. Bet jį nutraukti gali kainuoti brangiau.

Taip, Didžioji Britanija į ES biudžetą kasmet sumoka po 8–9 mlrd. svarų sterlingų. Bet už šiuos pinigus, kurie, beje, sudaro vos 1 proc. valstybės išlaidų, britų verslui laisvos rinkos sąlygomis atsiveria didžiausia pasaulyje ekonomika. Nebūdama jos dalimi, Didžioji Britanija turėtų mokėti eksporto mokesčius, taikomus trečiosioms šalims, o jie tam tikroms prekėms siekia ir kelis šimtus procentų. Maža to, ji vis tiek turėtų laikytis ES standartų, bet jau nebegalėtų dalyvauti juos nustatant.

Londono finansinis centras, dabar atveriantis Amerikai ir Azijai vartus į 500 mln. vartotojų ES rinką, prarastų savo statusą.

Taip, atvėrusi sienas Didžioji Britanija sulaukė gausybės imigrantų iš kitų ES šalių, šiandien jų yra maždaug 2,3 mln. Bet kita vertus, kitose ES šalyse gyvena daugiau nei 700 tūkst. britų. Londonui išstojus iš Bendrijos, darytis ES vizas jiems galbūt ir nereikėtų, bet galimybės dirbti ir mokytis būtų apribotos.

Taigi tikriausiai ne iš piršto laužtas yra juokelis, pastarosiomis dienomis sklandantis Davoso pasaulio ekonomikos forumo koridoriuose: „Jeigu Didžioji Britanija išstos iš ES, Škotija ir Šiaurės Airija išstos iš Didžiosios Britanijos ir prisijungs prie ES.“