Nuo seno lietuviai liepos 26 dieną tradiciškai švęsdavo Pabaigtuves. Dar kitaip ši šventė vadinama Nokiu ar Sirpstu. Šią dieną buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių. Sutapatinus šią dieną su Onos varduvėmis, visose Lietuvos bažnyčiose pradėtos rengti ypatingos pamaldos.

Šv. Ona buvo švč. Mergelės Marijos motina. Manoma, kad šv. Ona - Betliejaus kunigo Matano duktė. Ji buvo ištekėjusi už Joakimo, su kuriuo ilgai neturėjo vaikų, tačiau pagaliau ji susilaukė dukters Marijos. Ona mirė sulaukusi senyvo amžiaus.

Šv. Ona - moterų, našlių globėja. Kai kur Lietuvoje ji buvo laikoma ir saugotoja nuo gaisro, ugnies. Bažnytinėje ir liaudies ikonografijoje Ona vaizduojama sėdinti su knyga rankoje, mokanti Mariją arba trise - su Marija ir kūdikėliu Kristumi. Šv. Onos, mokančios Mariją, siužetas naują prasmę įgijo spaudos draudimo metais. Tuomet jis ėmė reikšti liaudies meilę knygai, mokslo troškimą.