Kakavmedžio genomas išgelbės pramonę

Kakavmedžio, iš kurio vaisių gaminamas šokoladas, genomo paviešinimas padės išgelbėti šokolado pramonę, tvirtina mokslininkas.

Kompanijos „Mars“ mokslininko Howardo Yana-Shapiro teigimu, jei nepavyks sukurti derlingesnių kakavmedžių, per 50 metų kakavos paklausa viršys pasiūlą. Anot jo, tai paskatins bioįvairovę ir kakavmedžių auginimo regione gyvenančių ūkininkų gerovę.

Jo įsitikinimu, genomo prieinamumas lems tai, kad bus sukurtas sveikesnis ir skanesnis šokoladas, praneša BBC.

Kakavmedžio genomo iššifravimas – tarptautinė, daugiadisciplininė užduotis, kurios ėmėsi tokios bendrovės kaip „Mars“ ir IBM, JAV žemės ūkio departamentas ir daugybė universitetų.

IBM tyrimų laboratorijose Ciuriche vykusiame renginyje kalbėjęs H. Yana-Shapiro dieną, kai genomas buvo paskelbtas, pavadino „geriausia savo gyvenime“.

„2007 metų pabaigoje man tapo aišku, kad jei mes neįsikišime, ateityje neturėsime nenutrūkstamo kakavos tiekimo. Dramblio Kaulo Krantas yra didžiausias pasaulyje kakavos gamintojas. Iš ten „Mars“ kakavą perka 60 metų. Tačiau kai ėmėme gilintis į aplinkos ir ekologines sąlygas, produktyvumą, sociokultūrines ir ekonomines sąlygas, supratau, kai tai buvo krizės laikotarpis regione“, – kalbėjo mokslininkas.

Dabar iš įvairių Theobroma kakavmedžių rūšių viename hektare žemės vidutiniškai užauginama 400 kilogramų kakavos. Tačiau siektinas tikslas – gauti didesnį derlių iš mažiau medžių ir mažesnio žemės ploto.

„Po dešimties metų, suvartojimui išaugus 2 proc., mums reikės dar vienos Dramblio Kaulo Kranto dydžio teritorijos. Daugiau nėra vietos kakavmedžiams auginti, tad produktyvumas iš mažesnės žemės turėtų būti mūsų stimulas“, – įsitikinęs H. Yana-Shapiro.

Jau iššifruoti pagrindinių grūdinių kultūrų, tokių kaip ryžiai ir kviečiai, genomai, norint padidinti jų derlingumą ar pagerinti maistingąsias savybes. Tačiau šie javai iš esmės auginami dideliuose pramoniniuose ūkiuose.

Tuo metu kakavą dažniausiai mažuose ūkiuose augina pavieniai ūkininkai ir pardavinėja mažiau centralizuotoje rinkoje.

Dėl šios priežasties, H. Yana-Shapiro teigimu, padidinus kakavmedžių derlingumą ar kakavoje esančių riebalų kiekį, už ką ūkininkams ir mokama, poveikį pajustų 6,5 mln. smulkiųjų ūkininkų visame pasaulyje.

Jo nurodymu konsorciumas Theobroma kakavmedžio genomą iššifravo per stebėtinai trumpą laiką ir darbą baigė trim metais anksčiau nei planuota.

Visas genomas, anot jo, buvo „paskelbtas viešumoje ir apsaugotas nuo patentavimo visam laikui – tam, kad bet kas laisvai ir neribotą laiką galėtų juo naudotis“.

Naudojant ganėtinai nebrangią įrangą bus galima nustatyti ryšį tarp tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, ligų, atsparumo sausai ar didesnio naudingųjų riebalų kiekio. Tokiu būdu kiekvienas regionas galės pasirinkti tokias kakavmedžių rūšis, kurios leis užauginti daugiausia ir geriausios kakavos.