„Enigmos“ kodų paslaptis – iš matematiko lūpų

Vokiečių „Enigma“ (vok. mįslė) arba elektromechaninė šifravimo mašina laikoma vienu įdomiausių išradimų, naudotų Antrajame pasauliniame kare. Jos žinutėse užkoduota informacija iki šių dienų paliko begales neatsakytų klausimų.

Kodėl „Enigma“ buvo tokia neįveikiama? Mašina naudojo kintamąjį šriftą, kuris buvo keičiamas kiekvieną dieną, todėl gaunamos šifruotos karinės žinutės beveik niekada neturėjo to paties kodo. Vadinasi, iššifravus vieną, dar nereikšdavo, kad bus iššifruota ir kita. Be to, tam prireikdavo didelių laiko sąnaudų, o kare buvo svarbi kiekviena minutė.

1932 m. lenkų kariuomenės dešifruotojams pavyko įveikti „Enigmos“ kodus, betvokiečiai juos vėl netrukus patobulino. Lenkai savo žiniomis 1939 m. liepos mėn. pasidalino su Didžiąją Britanija. Tai vyko dar prieš tai, kai karą nacistinei Vokietijai paskelbė ir britai. Toks Lenkijos pasiekimas laikomas labai svarbiu įvykiu Antrajame pasauliniame kare.

Matematikas Alanas Turingas (1912-1954) sugalvojo, kaip „palaužti“ mašinos kodus ir kiekvieną rytą tam sugaišti vos 20 minučių.

Dabar Jamesas Grime'as nusprendė paaiškinti sudėtingą „Enigmos“ kodų dešifravimą kiekvienam suprantama kalba, naudodamas 1936 m. pagamintą „Enigmos“ originalą, rastą Prancūzijoje.

J. Grime'as parodo mašinos veikimą: „Spaudžiant vieną „Enigmos“ raidę, mašina sugeneruoja kitą raidę, kuri yra pastarosios kodas (pavyzdžiui, spaudžiant „K“ lape pasirodys „Q“ ir t.t.). Ir kiekvieną kartą, paspaudus tą pačią raidę, pasirodys vis kitoks jos kodas“, - aiškina J. Grime‘as.

Kaip veikia dešifravimas? Pasirodo, „Enigmą“ reikia atstatyti į pradinę padėtį (atgal atsukti kodą generuojantį sraigtelį tiek kartų) ir įvesti žinutėje parašytas raides. Tai darant mašinoje užsidegs tikrosios raidės, kurias buvo norima užkoduoti.

„Tai - tiesiog geniali šifravimo ir dešifravimo mašina", - pabrėžia A. Turingas.

Plačiau – video siužete: