„Puikiai matome, kur ilgalaikis istorijos neigimas, klastojimas ir manipuliavimas ja atvedė šiandienos Rusiją. Negebėjimas pripažinti savo klaidų ir savo atsakomybės ilgam užkonservavo nuodingą imperinę mąstyseną“, – ketvirtadienį Macikuose, Šilutės rajone, kalbėjo prezidentas.

„Vakarykščiai nugalėtojai tapo nepajėgūs gyventi be naujų įsivaizduojamų pergalių, naujo savo skurdžios egzistencijos pateisinimo“, – sakė jis.

Taip šalies vadovas kalbėjo Macikų kaime dalyvaudamas Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-ųjų metinių minėjime.

„Antrojo pasaulinio karo pabaiga padalijo pasaulį į tuos, kuriems išaušo naujas laisvės rytas, ir tuos, kurie buvo pasmerkti toliau kęsti totalitarinę prievartą. Pastariesiems neliko nieko kito, kaip tik toliau kovoti dėl savo ir artimųjų gyvybės, sveikatos, žmogiškojo orumo“, – sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, Lietuva siekia, kad „praeities nusikaltimai netarnautų kaip šiandienos nusižengimų priedanga“.

Vakarykščiai nugalėtojai tapo nepajėgūs gyventi be naujų įsivaizduojamų pergalių, naujo savo skurdžios egzistencijos pateisinimo.

„Daugiau negu trejus metus Rusijos žmonės telkiami žiauriam karui Ukrainoje. Tik pati Rusija gali pripažinti savo strateginį ir moralinį pralaimėjimą ir atsitraukti iš visos Ukrainos teritorijos. Tačiau kol karas tęsiasi, mes remiame ir remsime Ukrainą. Suprasdami, kad nebaudžiamumas skatina agresorių tęsti nusikaltimus, toliau ieškosime būdų užtikrinti Rusijos teisinę atsakomybę už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Minėjime Macikuose be prezidento dalyvauja ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

G. Nausėda: gegužės 9-ąją Rusija organizuoja farsą, mėgindama pateisinti savo nusikaltimus

Prezidentas sako, kad Rusija penktadienį vykstančiame Pergalės dienos minėjime bandys pateisinti savo nusikaltimus, o tai verta tik paniekos.

„Mes matome, kad Rusija mėgina organizuoti tokį farsą gegužės 9-osios dienos, matome iš valstybių vadovų, kurie ten susirinko, kad ten bus apgailėtinas įvykis, kuriame bus mėginama pateisinti savo nusikaltimus ir pateikti juos kaip didybę. Tai verta tik paniekos ir apgailestauti galima“, – Macikuose ketvirtadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

Gegužės 9-ąją Rusija ir dalis postsovietinių šalių mini Pergalės dieną.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) trečiadienį skelbė, kad artėjant Rusijos švenčiamai Pergalės dienai, fiksuojama išaugusi šios šalies žvalgybos tarnybų prieš Lietuvą organizuojamų diversijų, provokacijų ir informacinių atakų tikimybė.

„Mes rengiamės bet kokioms provokacijoms, yra tam tikras netikėtumo veiksnys, bet tarnybos, patikėkite, dirba ir jos, tikiuosi, atliks savo darbą kokybiškai“, – sakė G. Nausėda.

„Apie tas grėsmes mums indikuoja tarnybos, tai, kad jos tą daro, yra gerai, nes kaip aš sakau, nežinoma informacija yra kur kas blogesnė, nei ta, kurią mes žinome“, – teigė jis.

BNS rašė, kad Lietuva neleido kirsti oro erdvės Serbijos ir Slovakijos lyderiams, kad šie nuskristų į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje.

G. Nausėda teigė, kad Vilnius tokį sprendimą priėmė dėl saugumo sumetimų.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) yra vieninteliai Europos šalių lyderiai, kurie dalyvaus gegužės 9 dieną rengiamame parade Rusijos sostinėje. R. Fico nepaisė Briuselio perspėjimų ten nevykti.

Kremlius skelbia, kad gegužės 9-ąją vyksiančiame kariniame Pergalės dienos parade Maskvoje dalyvaus 29 užsienio šalių lyderiai.

Be minėtų Serbijos, Slovakijos vadovų, į šį renginį taip pat vyks Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), Brazilijos vadovas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva).

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Tuo metu Rusija ir kai kurios kitos sovietų valdytos valstybės pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną mini gegužės 9-ąją.

Tai verta tik paniekos ir apgailestauti galima.

G. Nausėda: stengiamės, kad Briuselyje atsirastų paminklas nacių, sovietų nusikaltimams, jų aukoms

Lietuva stengiasi, kad Belgijos sostinėje Briuselyje atsirastų paminklas nacių ir sovietų nusikaltimams, jų aukoms, sako prezidentas G. Nausėda.

Šis paminklas, anot jo, pristatytų praėjusio amžiaus totalitarinių režimų veiksmus Vakarų Europos gyventojams.

„Stengiamės, kad Briuselyje atsirastų monumentas, skirtas tiek hitlerizmo, fašizmo nusikaltimams, tiek raudonojo maro nusikaltimams, komunizmo aukoms atminti, esame nemažai pasistūmėję šiame kelyje“, – Macikuose ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

„Labai tikiuosi, kad neatsiras svyruojančių, abejojančių Europoje politikų, kurie sakys, kad buvo tik viena nusikaltimo rūšis. (...) Turime būti labai principingi ir turime pristatyti Vakarų Europos žmonėms, kad jie geriau žinotų ne tik, ką išdarinėjo Hitleris, bet ir ką išdarinėjo Stalinas“, – sakė jis.

Macikuose 15 metų veikė nacių ir sovietų totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą. Čia kalėjo daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai.

1941–1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag Luft VI“, kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai.

1944–1946 metais sovietai lageryje kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus.

Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais okupacinė sovietų valdžia įsteigė Gulago Šilutės (Macikų) lagerį, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami Lietuvos piliečiai, tarp jų dvasininkai, kultūros ir švietimo sričių atstovai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai.

Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo nužudytos – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose. Turimais duomenimis, Macikų lageriuose žuvo apie 6 tūkst. įvairių tautybių žmonių.

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.