Valdžia pernykščio biudžeto skylę kamšys šiemet

„Mažinti išlaidas ir spaustis kitąmet reikės visiems“, - nieko paguodžiančio negalėjo pasakyti Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius, vis dar tebedėliojantis praėjusių pajamų ir išlaidų rodiklius.

Valdininkas neslepia - metus Kaunas baigė su 101,2 mln. litų skyle biudžete. Tiek planuotų pajamų miesto valdžiai nepavyko surinkti.

Šią skylę dar apie 1,3 mln. litų padidino negautos dotacijos. Miesto vadovus guodžia tik tai, kad finansinius rodiklius gruodžio mėnesį pavyko šiek tiek pagerinti. Per paskutines keturias savaites į miesto kišenę surinkta daugiausiai pajamų.

Dėl nesurenkamo biudžeto gruodį algų negavo savivaldybės darbuotojai. Jiems pinigai išmokėti tik sausio pradžioje. Atlyginimai vėlavo darželių auklėtojoms.

2009 m. vasarį patvirtinę 803 mln. litų miesto biudžetą politikai neslėpė, kad tai optimistinė suma. Realybė optimizmą gerokai apkarpė, todėl jau gegužę miesto taryba ėmėsi karpyti ir miesto biudžetą. Po kelių tikslinimų apsistota ties 721 mln. litų metiniu biudžetu.

Finansų skyriaus vedėjo teigimu, daugiausiai savivaldybė skolinga už visuomeninio transporto paslaugas ir švietimo ir ugdymo įstaigų šildymą. Tikslių skaičių valdininkas nenorėjo įvardyti. „Sąskaitos dar plaukia, skaičiavimai vyksta, todėl tiksliai ką nors pasakyti būtų sunku“, - teisinosi A.Laucius.

Gruodžio pradžioje savivaldybės pečius slėgė 123 mln. litų kreditoriniai įsiskolinimai. Pasak A.Lauciaus, patvirtinus šių metų biudžetą, juos pirmiausia ir bus bandoma padengti. Finansų skyriaus vedėjas viliasi, kad apie 60 mln. litų skoloms dengti pavyks gauti iš valstybės biudžeto. Tokią galimybę numato Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymas.

Apie sumą, už kurią Kaunas turės išgyventi šiemet, A.Laucius taip pat kalba nenoriai. „Dar bus daug visko iki tol, kol patvirtinsime biudžetą. Gal suma sieks 650 mln. litų“, - netvirtai užsiminė valdininkas.

Jis taip pat nenorėjo atskleisti, kurios sferos turės labiausiai veržtis diržus. „Nei vienos srities neuždarysi ir darbo nenutrauksi, bet visiems visko bus ženkliai mažiau“, - prognozavo A.Laucius.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė taip pat nebuvo linkusi kalbėti apie konkretesnius skaičius ir prognozes. Jos teigimu, iš visų frakcijų atstovų sudaryta darbo grupė savo veiklą pradeda antradienį, kuomet gaus administracijos informaciją apie pasirengimą formuoti miesto biudžetą. „Kai išnagrinėsime asignavimų valdytojų programas, žinosime, kokie yra kreditoriniai įsiskolinimai, bus galima kalbėti konkrečiau“, - tikino E.Gudišauskienė.

2010-ųjų biudžeto projektas miesto tarybai turėtų būti pateiktas vasario 18 d.

Pranas Paškevičius, Darbo partijos frakcijos seniūnas:

Šiandien (antradienį) dar tik pradėsime pirmuosius biudžeto projekto svarstymus. Užkulisiniai darbai vyksta: konservatoriai tempia į vieną pusę, krikdemai - į kitą. Opozicija prie to neprileidžiama. Girdėjome tik kai kurių socialinės srities atstovų nuogąstavimus dėl ženkliai mažėjančio finansavimo, tačiau kartai žmonės iš anksto per daug baiminasi ir vadovaujasi principu: prašyk 100, gausi 50. Jautriausia šių metų sritis bus susijusi su žmonėmis, o valdančioji dauguma skirsto žmones į savus ir nesavus, į lojalius ir nelojalius. Pagal tai ir bus dalijamas biudžetas. Ar miestas galės išgyventi už 650 mln. litų? Reikia pažiūrėti, kaip miesto lėšos naudojamos rajono gyventojų gyvenimui pagerinti. Kalbu apie transportą, mokyklas, darželius. Jeigu griežtai atskirsime rajono ir miesto finansavimą, su 600-700 mln. litų suma galima išsitekti.