Kaunietis verslininkas Žilvinas Naujokas ėmėsi ambicingo plano - į kino ekranus ir lietuvių širdis sugrąžinti legendinio "svieto lygintojo" Tado Blindos istoriją.

Iki tol vadovavęs "Acmefilm" kompanijai, prieš metus jis atsisakė pareigų, ir ėmėsi prodiusuoti juostą "Tadas Blinda. Pradžia". Filmo kūrybinė komanda viliasi, kad juosta, kurioje bus meilės, muštynių ir kitokių intrigų, kino teatrų reitingų lentelėse nurungs holivudinį masalą. Ambicingas prodiuseris tikina, kad juosta galėtų padėti kurti Lietuvos įvaizdį.

- Naujas filmas apie T.Blindą atrodo kaip avantiūra, nes daugelis lietuvių dar prisimena 1973 m. mini TV serialą su Vytautu Tomkumi.

- Iš dalies - gal ir avantiūra. Naująja juosta nesiekiame nurungti ankstesniojo "Tado Blindos" ar jo pakartoti. Mūsų tikslas - sukurti visiškai naują filmą. Kodėl tokio filmo reikėjo? Viena, garsiajam TV serialui jau beveik 40 metų. Antra, romano "Tadas Blinda" autorius ir serialo scenarijaus autorius Rimantas Šavelis parašė trijų dalių romaną, o TV seriale atgaivinti tik trečiosios romano dalies įvykiai. Mes prikelsime pirmąją ir antrąją romano dalis, kuriose pasakojama apie T.Blindos jaunystę.

Pateiksime priešistorę - pasakosime, kaip žmogus-herojus gimė. Naudojamės R.Šavelio romano motyvais, bet nuo jo pakankamai nutolstame. Filmo scenarijaus autorius - žurnalistas, scenaristas Jonas Banys, režisierius - Donatas Ulvydas.

- Žodžiu, garsiosios arklio užpakalio bučiavimo scenos atkurti nebandysite?

- Ne, bet humoro ir kitų ne mažiau intriguojamų scenų tikrai bus.

- Ar pirmosios dvi romano dalys įdomesnės už trečiąją?

- Tai galės pasakyti žiūrovai. Įdomu tai, kad jaunimas iki 25-erių yra girdėję Tado Blindos vardą, bet nežino, ką jis reiškia. Mes statome kino, ne televizijos filmą - orientuojamės į jauną auditoriją, vaikštančią į kino teatrus.

Galbūt atgaivinsime herojų ir pažiūrėję abu filmus tą herojų prisimins mūsų anūkai. Kitu atveju jis rizikuoja išnykti iš mūsų atminties. Anglai turi Robiną Hudą, prancūzai - grafą Montekristą, o lietuviai turi Tadą Blindą. Manau, tautai reikia herojaus, kurį vieni galėtų mylėti, kiti - nekęsti.

Mūsų tikslas - sukurti įdomų, plačiausiai žiūrovų auditorijai skirtą filmą. Tai būtų holivudinio nuotykių filmo atitikmuo Lietuvoje. Filme tilps visi žanrai: nuotykiai, melodrama, kova, veiksmas, drama. O vyresnei auditorijai taip pat bus ką pamatyti, nes vaidins daug žinomų vyresnės kartos aktorių. Kokių? Kol kontraktai nepasirašyti, pavardžių neminėsiu.

Deramasi su Ingeborga Dapkūnaite, kurią kviečiame Konstancijos, Gruiniaus žmonos vaidmeniui, Agnę Ditkovskytę - atlikti T.Blindos mylimosios bajoraitės Kristinos, Gruiniaus dukters, vaidmenį. Kas bus naujasis T.Blinda, taip pat negaliu pasakyti.

- Ką reiškia filmas, sukurtas laikantis Holivudo standartų: bus daug šaudymo ir gaudymo, specialiųjų efektų?

- Veiksmo scenų tikrai bus. Lietuviško statiško penkių minučių trukmės miškų filmavimo čia tikrai nebus.

- Kokį lietuviško "svieto lygintojo" portretą kuriate naujajame filme? Ankstesnysis T.Blinda - aktorius V.Tomkus - rengdamasis vaidmeniui sako išsiaiškinęs, kad XIX a. Žemaitijoje iš tiesų gyvenęs T.Blinda buvo išsilavinęs, bet mėgėjas išgerti - toks jis filme ir bus?

- Nenorėčiau atskleisti filmo siužeto. Tai - T.Blindos iškilimo, kovos su vidiniais ir išoriniais demonais istorija. Yra meilės objektas, yra priešai, su kuriais reikia kovoti. Problemų T.Blindai padaugės dėl to, kad jo meilės objektas - bajoraitė, ne jo luomo mergina.

- Kur juosta bus filmuojama?

- Veiksmo vietos - dvaras, jo apylinkės, miškas, miestelis. Siekiame autentiškos aplinkos - XIX a. dvarą norėtume įkurdinti Renavo dvare Žemaitijoje, kuris dar nepatyrė vadinamojo euroremonto su plastikiniais langais. Ketiname filmuoti Vilniuje, Kaune, Rumšiškėse. Scenas  miestelyje, turgaus aikštėje greičiausiai filmuosime Pažaislio vienuolyne. Pagrindinis filmavimas vyks birželio ir liepos mėnesiais. Žiemos sceną keliose vietose netoli Vilniaus filmuosime kitą savaitę.

Lietuvoje yra tokia problema, kad valstybė ir viename kambaryje nufilmuotą juostą, ir juostą, nufilmuotą dvaruose, su masinėmis scenomis remia tokia pačia suma. Filme bus veiksmo, dramos, bet ar mes rinksimės dvidešimt arklių vienais scenai, ar - tris, nesame galutinai apsisprendę. Tai priklausys nuo finansavimo.

Valstybė juostos kūrimą remia 2 mln. litų. Ieškome rėmėjų, stengiamės susimažinti sąnaudas. Nuo 2 mln. eurų filmo sąmatą sumažinome iki 4 mln. litų. Didžiąją dalį pinigų sudaro atlyginimai, technikos nuoma. Bandome sumažinti vidines išlaidas, deramės ir dėl atlyginimų. Filmą statome be užsieniečių pagalbos, tačiau turime daug partnerių Lietuvoje. Tai - ir Lietuvos kino studija, filmavimo ir apšvietimo įrangos kompanija "Cinevera", ir daug kitų. Tai mums padeda filmą statyti mažesnėmis sąnaudomis.

Joninės filme gali būti pavaizduotos ir tolumoje degančiu laužu, ir penkiomis minutėmis gražių lietuviškų tradicijų, pateiktų kinematografiškai įdomiai. Prašome ir ministerijų paramos - juosta galėtų būti Lietuvos įvaizdžio dalis. Filme galėtų atsiskleisti šalies kultūra, tradicijos, paveldas. Filmuoti autentiškame dvare ir pasistačius maketą - skirtingi dalykai.

- Kokiu būdu juosta galėtų padėti kurti Lietuvos įvaizdį?

- Istoriniuose filmuose galima pateikti Lietuvos paveldą, tradicijas, parodyti, kaip Lietuva atrodė XIX a. Kodėl neparodyti senųjų amatų, lietuviškų dvarų, gražios gamtos ir panašiai. Niekas gražiau ir geriau nei kinas apie tai nepapasakos.

- Bet juk filmu kurtumėte ir Lietuvos kaip "svieto lygintojų", plėšikų krašto įvaizdį...

- T.Blinda mūsų juostoje "svieto nelygins".

- Orientuojatės tik į Lietuvos auditoriją?

- Neturiu utopinių idėjų, kad juosta gali būti įdomi užsieniui. Jei pasiseks filmą parduoti - puiku. Bet tai tikrai yra lietuviškas filmas, skirtas Lietuvos auditorijai.

- Pripažįstate, kad jūsų planai - ambicingi?

- Taip. Lietuva - vienintelė iš aplinkinių Europos valstybių ir viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, neturinti nacionalinio kino filmo, tapusio vienu lankomiausių filmų kino teatruose. Lietuvoje aukščiausią vietą kino teatrų topuose užimantis lietuviškas filmas buvo "Nuodėmės užkalbėjimas" - jis užėmė maždaug 53-ią vietą. Jį tikriausiai pralenks dabar rodomas "Zero 2". O mes planuojame iškopti kur kas aukščiau, nes orientuosimės į plačiausią žiūrovų auditoriją.

- Tikitės, kad į istorinių filmų kategoriją pretenduojanti juosta gali atsipirkti? Lietuvos kino istorijoje tokių atvejų dar nebuvo...

- Tai kostiuminis nuotykių filmas, pretenduojantis į istorinių filmų kategoriją - filmas nukelia į XIX a., vaizduoja istoriją, kuri galėjo tais laikais įvykti. O kinas Lietuvoje apskritai negali būti pelningas - rinka per maža. "Nuodėmės užkalbėjimo" sąmata buvo 2 mln. litų, o jis surinko tris kartus mažiau lėšų. "Zero 2" bus pelningas, nes jie filmą sukūrė už neįtikimai mažas lėšas, niekam nemokėdami honorarų. Mažose valstybėse kinas negali būti pelningas - jį turi remti valstybė.

- Reklaminiame juostos vaizdo klipe nusifilmavo T.Blindos proproproanūkė, jauna mergina Greta Vainoriūtė. Ar ji vaidins filme?

- Galutinai negalėčiau pasakyti, bet manau, kad dėl tam tikros istorinės autentikos būtų labai įdomu ją pafilmuoti epizoduose. Daugelis žmonių galvoja, kad T.Blinda - išgalvotas personažas. Tačiau jis tikrai gyveno Žemaitijoje, jo giminės ten ir dabar gyvena.

- Juostos filmavimas prasideda kitą savaitę, o metų pabaigoje jau planuojate premjerą. Greitai dirbate...

- Žmonės nustemba, kai pasakome, kad filmo premjerą planuojame dar šiemet. Bet niekas pasaulyje taip ilgai, kaip Lietuvoje, filmų nestato. Vystymo stadijoje, kai viskas yra idėjų lygio, filmas gali būti ir dešimt metų - kaip "Avataras", bet kai jis išeina į gamybos etapą, niekas ilgai nelaukia. Stevenas Spielbergas 100 mln. dolerių biudžeto "Planetų karus" su Tomu Kruzu nuo idėjos iki premjeros per septynis mėnesius sukūrė - vadinasi, net didžiulio biudžeto filmus galima sukurti greitai.

Prieš metus palikau bendrovės "Acmefilm" direktoriaus pareigas, ir sėdau prie filmo. Galvojame ir apie kitus kino projektus. Lietuvoje valstybė kino kūrybą remia mažiausiai iš visų Rytų Europos valstybių - tokiomis lėšomis, kiek skiriama, per metus galima sukurti tik porą filmų. Norėdami, kad kino pramonė visai neišnyktų, su jaunais žmonėmis bandysime kurti nedidelių biudžetų filmus privačiomis lėšomis. Nigerijoje tokie dalykai pavyksta - žiūrėsim, ar pavyks Lietuvoje.

- Vadovavote kino platinimo kompanijai. Ko, palyginti su užsienio filmais, trūksta lietuvių kinematografijai?

- Lietuviški filmai buvo orientuojami ne į žiūrovą, o į kino kūrėjų saviraišką. Tie filmai tikrai nebuvo orientuoti į kino auditoriją, kurią sudaro 15-25 m. jaunimas. Daugelis lietuviškų filmų skirti daug vyresnei auditorijai.

- Kuriate komercinį filmą?

- Taip. Į žiūrovus orientuotas kinas yra komercinis. Noriu, kad lietuviškas kinas būtų populiarus ir jo žiūrėti eitų kuo daugiau žmonių.

- Dažnai po komercinių holivudinių filmų gilesnio įspūdžio nelieka...

- "Tadas Blinda. Pradžia" bus gilesnis. Mes pabrėžiame tokias vertybes kaip draugystė, meilė. Tai - ne filmas apie mašinų vagis. Tikime, kad jis turės išliekamąją vertę.

- Ėmęsis prodiusuoti filmą, iš Kauno persikėlėte gyventi į Vilnių.

- Neįmanoma dalyvauti filmo kūrybos procese gyvenant kitame mieste nei kuriamas filmas. Dėl vienos paprastos priežasties - darbo diena dažnai užsitęsia iki vėlyvos nakties. Tai yra kūrybinis procesas, per kurį  tenka bendrauti su keliais šimtais žmonių ir nė vieno jų nėra Kaune. Privalai gyventi ten, kur kuri filmą. Galbūt kitais metais aš gyvensiu Maskvoje arba Honkonge. Labai myliu Kauną, "Žalgirį", bet su pasaulio pilietis. Nenoriu prisirišti prie gyvenamosios vietos dėl to, kad ten yra mano pasodintas medis.

- Kiek žmogui, besisukančiam kino versle, svarbu pakeliauti po pasaulį, pasižiūrėti, kaip kinas kuriamas kitur?

- Du tris mėnesius per metus praleidžiu kelionėse. Vienuolika metų lankausi Kanų, Berlyno, Los Andželo, Paryžiaus kino mugėse ir festivaliuose, kur pristatomi po kelerių metų ekranus pasiekiantys filmai. Ši praktika - nereali kuriant į žiūrovus orientuotą kiną.