Storu patalu užsnigtame Kaune žiemojantiems sparnuočiams vis sunkiau susirasti maisto. Pradėti rūpintis paukšteliais raginami tik tie, kurie atsakingai maitins juos iki sniegas nutirps.

Visiems miesto paukščiams lesinti tinka nesūdytos, lukštentos arba nelukštentos saulėgrąžų sėklos. Norint pasotinti zyles, reikia parišti nesūdytų, nerūkytų lašinių, jų galima įsigyti turguje. Lašinius galima pakeisti lydytais taukais, kuriais prekiaujama ir parduotuvėse.

Maistą sparnuočiams geriausia palikti lesykloje. Tai nebūtinai turi būti dailus iš medžio lentų sukaltas namelis. Lesyklėlę galima nesunkiai pagaminti iš popierinės ar plastikinės taros. Svarbu, kad sniegas neužklotų lesalo, kad lukštais nebūtų teršiama aplinka, kad nutūpusių paukščių nepasiektų katės.

„Paukščiams vienas ir tas pats, kokioje lesykloje maitintis. Svarbu, kad jei pradedi paukščius lesinti, turi tai daryti kasdien, iki sniegas ištirps", - mokė Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis. Mat paukščiai pripranta prie lesinimo, alkani jie ims būriuotis prie lesyklos, nebeskris kitur ieškoti maisto.

Gulbės irgi labai greitai pripranta prie maitinimo ir praranda migracijos instinktą. Miestuose jas žmonės lesina nepaisydami, ar tai uždrausta, ar ne. Esant dideliems šalčiams, gulbės rizikuoja prišalti prie ledo, todėl, pasak B.Noreikio, būtų kur kas geriau, jei jos išskristų į neužšąlančius vandens telkinius. Be to, vandens paukščiai dažniausiai žmonių dėmesio sulaukia tik savaitgalį, o šiokiadieniais jie alksta.

„Vis tik nuo žmogaus ūkinės veiklos gamta patiria žalą, tad užėjus šalčiams ir gausiai užsnigus, gamtai savotiškai reikia atsilyginti, palesinti alkstančius paukščius", - reziumavo B.Noreikis.