Šie metai Klaipėdos uoste yra tarsi lūžio metai. Po itin sėkmingų praėjusių metų manoma, kad ir šie nebus blogesni.

Uoste – teigiamos tendencijos

Nuo šių metų pradžios bene svarbiausias klausimas buvo, kodėl praėjusių metų rytinės Baltijos lyderio Klaipėdos uosto krova smunka, o Latvijos uostų kyla.

Priežasčių buvo bent kelios. Metų pradžioje Klaipėdos uoste sunkiai įsisiūbavo trąšų krova, nes Baltarusijos įmonės nebuvo pasirašiusios sutarčių su trąšų pirkėjais. Vėliau Klaipėdos uoste sumenko naftos produktų krova, nes dėl remonto, kurį laiką nedirbo ir produktų neeksportavo „Orlen Lietuva“ naftos produktų gamykla Mažeikiuose.

Bendram šių metų krovos fonui įtakos turėjo ir pernai sėkmingi balandžio, gegužės ir birželio mėnesiai. Pernai pirmąjį pusmetį konteinerizuotų krovinių augimo tempus ypač veikė išaugęs lengvųjų automobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV dėl naudotų automobilių importo mokesčio į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachiją, kuris įsigaliojo 2011 liepos 1 d.

„Birželį jau pajutome teigiamas krovos tendencijas. Jei ne naftos produktai, kurių bendras smukimas dėl „Orlen Lietuva“ gamyklos remonto buvo 36 procentai, bendra krova jau būtų atsistačiusi į pernykštį lygį“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Per pusmetį bendras Klaipėdos uosto krovos kritimas, palyginti su rekordiniais 2011 metais, sudarė 8,5 procentų. Šių metų krovos rezultatas eina pagal kreivę tarp gerų 2010 metų ir rekordinių 2011-ųjų metų.

Vartojimas auga

2012-ieji metai dar tik įpusėjo, todėl kalbėti, kad jie bus blogesni nei 2011-ieji neverta.

„Yra visos prielaidos, kad 2012 metais pasivytų, o gal net ir aplenktų rekordinius 2011-uosius. Nuo jų atsiliekame apie 1,5 mln. tonų. Prie beveik 17 mln tonų pusmečio krovos apyvartos tas atsilikimas nėra didelis. Galime spėti, kad II pusmetį krova tik didės“, tikino A.Drungilas.

Šis birželis buvo rezultatyvesnis birių trąšų ir jūros keltais gabenamų krovinių (ro-ro) apyvartoje. Jūrų keltų kroviniai yra tas lakmuso popierėlis, kuris rodo vartojimo augimo tendencijas. Kai šių krovinių daugėja, anot A.Drungilo, nėra jokių prielaidų kalbėti apie kokią nors naują krizės bangą.

Pernai liepą ir vėlesniais mėnesiais nebebuvo konteinerių krovos bumo dėl automobilių importo. Todėl šiemet antrąjį pusmetį konteinerių krova tikėtina bus didesnė.

Jau birželį po remonto pradėjo veikti ir „Orlen Lietuva“ gamykla. Todėl tikėtina, kad ir naftos produktų krova išsilygins.

Šiemet Klaipėdos uoste išskirtinai gera yra geležies, plieno gaminių ir metalo konstrukcijų, rūdų, iškasenų ir statybinių medžiagų, žemės ūkio produktų krova. Daugiau jūrų keltais plukdyta ir keleivių. Tikimasi taip pat neblogų kruizinės laivybos rodiklių.

Tai, kad Latvijos uostų krova šiemet yra gerokai didesnė nei pernai ir tiek Ryga, tiek Ventspilis pirmauja tarp rytinės Baltijos uostų, anot A.Drungilo, nėra koks nors stebuklas.

Rygos uosto rezultatus pakėlė rusiškos anglys. Ventspilio uostas gerokai daugiau krovė rusiškų naftos produktų, kurie persikelia iš Talino uosto. Vyksta krovinių pasidalinimas. Klaipėdos uosto jis kol kas nepalietė.

Piniginė šiek tiek plonesnė

Logiška, kad dėl mažesnės krovos šiemet ir Klaipėdos uosto piniginė yra šiek tiek plonesnė. Per II šių metų ketvirtį iš rinkliavų gauta 35 mln. 200 tūkst. litų. Pernai ši suma per atitinkamą laikotarpį buvo 37 mln. 250 tūkst. litų. Šiais metais per pusmetį rinkliavų iš viso surinkta 68 mln. litų.

„Beveik visi kroviniai išlaikė panašias, kaip pernai, rinkliavų pajamas. Jas žymiai sumažino tik naftos produktų krova“, - aiškino Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius - vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.

Pagrindines pajamas duoda rinkliavos iš laivų. Šiemet per pusmetį uoste lankėsi 3370 laivų. Tai tik 7 laivais mažiau nei pernai. Tačiau pernai buvo daugiau didesnių laivų iš kurių rinkliavos solidesnės.

Tikimasi, kad antrąjį metų pusmetį atsigaunant krovai rinkliavos susilygins, o gal net ir viršys atsilikimą, kuris nėra didelis.

Iki šiol Uosto direkcija buvo įpratusi pinigų srautus planuoti nuosekliai. Ji susirinkdavo uosto kompanijų paraiškas dėl infrastruktūros vystymo, suskaičiuodavo kiek kainuos, išanalizuodavo juos pagal kriterijus – atsipirks ar neatsipirks, sudėliodavo prioritetus, ribines sumas ir priimdavo sprendimus, kada vykdyti. 

Šiek tiek neramumų įnešė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos uoste finansavimo klausimai. Taip pat, pasak M. Armonaičio, Danijoje pateikti siūlymai, kad dėl dujovežio papildomai teks gilinti išorės laivybos kanalą. Vėl neaišku kokių pinigų sumų reikės.

Planuojama, jog per artimiausius trejus bus investuota 514 mln. litų. Dar keliasdešimt projektų, kurių vertė virš 400 mln. litų, laukia eilės.

Sėkmingai vykdo investicijas

Nors ir su tam tikrais pertrūkiais, šiemet uoste gana sėkmingai statomi įvairūs objektai. Iki liepos vidurio turėtų būti baigtas statyti „Begos“ pirsas.

Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė akcentavo, jog labai svarbu, kad rangovai sėkmingai išnaudotų dabar esantį palankų vasaros laiką objektų statyboms.

Sėkmingos veiklos pavyzdys uoste yra olandų kompanija „Van Oord“. Pradėjusi uosto gilinimo darbus balandžio antroje pusėje, ji per du su puse mėnesių iškasė ir į jūros sąvartyną išplukdė daugiau kaip 1,3 mln. kubinių metrų grunto.

„Kompanija „Van Oord“ jau pradėjo aktavimo darbus. Šį mėnesį jau pateiktas pirmasis aktas už pirmąjį barą, kur iškasta ir išgabenta 290 tūkst. kubinių metrų grunto. Sumokėsime daugiau kaip 20 mln. litų. Bet iškasta yra už žymiai didesnes sumas, tik neaktuota, nes nepriduoti barai“, - aiškino V.Paukštė.