„Lėlės“ teatro meno vadovu tapo V.Juškėnas

Vilniaus teatras „Lėlė“ naujuosius, 2012-tus metus pradeda lavina naujienų bei pokyčių. Po ilgamečio režisieriaus Algirdo Mikučio meno vadovo postą perima buvęs literatūrinės dalies vedėjas teatrologas Vilmantas Juškėnas. O teatro repertuare netrukus atsiras tokie spektakliai kaip suaugusiems skirtas „Teiresijo krūtys“, statomas režisieriaus Gintaro Varno bei vaikų dėmesio lauksiantis „Batuotas katinas“, režisuojamas A. Mikučio, praneša teatras.

Teatro ateitis – jaunimo rankose

Pasak teatro vadovo Juozo Marcinkevičiaus, jau seniai metas atiduoti teatrą jauniems: „Aš be galo džiaugiuosi, jog mūsų teatro komandą papildė aštuoni jauni aktoriai. Jų ir spektaklių suaugusiems bei jaunimui dėka, teatre lankosi ne vien vaikai su tėveliais, bet ir jaunimas – veiklūs bei iniciatyvūs žmonės. Todėl manau, jog absoliučiai dėsninga, kad ir meno vadovo pareigas atiduodame jaunam lėlių teatro apologetui – Vilmantui Juškėnui. Vilmantas jau trečią sezoną intensyviai prisideda prie repertuarinių klausimų aptarimo, teatro planų bei meninės strategijos formavimo, todėl šių pareigų uždaviniai bei atsakomybė jam nėra nepažįstami. Manau, jog greit teatro veidas dar labiau išlygins savo raukšles ir pateiks platų bei kokybišką pasirinkimo diapazoną spektaklių klausimu ne vien vaikams, bet ir vyresniems teatro lankytojams“.

Naujasis meno vadovas V. Juškėnas teigia esąs pagerbtas jam parodyto pasitikėjimo ir stengsis pateisinti lūkesčius. „Man savotiškai pasisekė perimti šias pareigas sezono viduryje, kai artėjantys įvykiai jau žinomi, kai reikia tiesiog tęsti darbą sudarant kuo palankesnes sąlygas kūrėjams dirbti ties naujų spektaklių pastatymais bei įgyvendinti sumąstytus planus. Taip pat jau dabar imamės sudaryti sąlygas naujoms idėjoms realizuotis ir tikimės vaisingų rezultatų“ – reziumuoja V. Juškėnas.

Siurealizmo išpranašauta XXI amžiaus realybė

Jau kovo mėnesį žiūrovams bus pristatytas ambicingas muzikinis lėlių spektaklis pagal garsiojo pranzūzų poeto, prozininko, žurnalisto ir meno kritiko Gijomo Apolinero (1880 - 1918 m.) pjesę „Teiresijaus krūtys“. Kūrybinę komandą be aktorių sudaro režisierius Gintaras Varnas, dailininkė Julija Skuratova, kompozitorius Vidmantas Bartulis.

Pasak J. Skuratovos, menininkai kurs „atgijusios formos“ teatrą, kuriame personažų vaidmenis atliks dailininko sukurtos formos. Lėlės, objektai, kostiumų detalės bus formuojami koliažo principu, naudojant XX a. pr. dailininkų kūrinių citatas. Scenografija bei kiti vizualiniai elementai bus inspiruoti kubistinio, konstruktyvistinio, futuristinio, siurrealistinio meno stilių. Spektaklyje, kurio veiksmas vyksta tarp Paryžiaus ir Zanzibaro, lėles animuos ne tik Vilniaus teatro „Lėlė“ aktoriai, bet ir ištikimi režisieriaus G. Varno bendražygiai – aktoriai Elzė Gudavičiūtė, Dovydas Stončius ir Vainius Sodeika.

Kūrėjai siekia lėlių farso ir grotesko žanrinėmis priemonėmis atskleisti šiuolaikinės vakarų visuomenės ydas: karjerizmą, abejingumą prastėjančiai demografinei padėčiai, medijų kultūros veidmainiškumą, trumparegišką valdžios politiką šeimos vertybių ugdymo klausimais. Kaip teigia G. Varnas: „Mane dominanti Apolinero pjesė nekopijuoja realybės - ji ją kuria. Tai fantazijų, grotesko, burleskos, patoso ir kubistinio karnavalo derinys. Pjesės temos šiandien atrodo ne egzotiškos, kokios buvo XX a. pradžioj, o kasdienės - vaikų gimstamumo sumažėjimas, feminizmas, lyčių keitimas. Apolineras tarsi išpranašavo XXI amžiaus realybės atšvaitus“.

Už sąmoningus vaikus!

Gegužės mėnesį „Lėlės“ teatro repertuarą papildys dar vienas muzikinis spektaklis vaikams pagal Charlesio Perrault'o pasaką „Batuotas katinas“ - vieną žymiausių ne tik garsiojo pranzūzų rašytojo, bet ir pasaulinės, vaikams skirtos, literatūros kūrinių. Visiems puikiai žinomas siužetas teatrų scenose interpretuojamas dažniausiai tiesmukiškai ir iliustratyviai. Režisierius Algirdas Mikutis šioje pasakoje įžvelgia itin aštrią ir aktualią šiandienai socialinę tematiką - apgavystėmis ir gudrumu prasčiokai ir kvailiai tampa turtingais, gerbiamais ir garbinamais.

„Argi tai neprimena šiandieninių politinių, kultūrinių realijų, kuomet niekas nebesusimąsto, ar visų garbinami herojai išties yra herojai? Nugalėtojų neteisia. Manau, kad jaunąją kartą reikia ugdyti taip, jog šie nesektų akla propaganda, bet mąstytų kritiškai, mokėtų vertinti kitų poelgius, atskirtų pelą nuo grūdų ir priešintųsi iškraipytoms moralės normoms“ – teigia A. Mikutis.

Kelionės tikslas – Kinija

Pasak naujojo Meno vadovo V. Juškėno, šie metai „Lėlės“ teatrui – išskirtiniai. Ne tik dėl ambicingų planų repertuare, bet ir dėl išskirtinės kelionės į Kiniją, Čengdu miestą, kur gegužės – birželio sandūroje vyks XXI-asis Pasaulinis UNIMA (Union Internationale de la Marionnette - Tarptautinė lėlininkų asociacija) kongresas ir Tarptautinis lėlių teatro festivalis. Lietuvą atstovauti jame pakviestas Vilniaus teatras „Lėlė“ su J. Skuratovos režisuotu spektakliu „Muzikinė dėžutė“.

Į Festivalį ir Kongresą yra kviečiama per 100 trupių iš 60 skirtingų pasaulio šalių. Festivalio metu bus parodyta per 180 skirtingų pasirodymų, aprėpiančių gatvės teatro, šešėlių teatro, marionečių teatro, plastinio meno ir tarpdisciplininio meno rūšis. Taip pat vyks parodos, forumai, paskaitos, spektaklių pristatymai, apdovanojimai ir begalės kitų reikšmingų renginių.

Vilniaus teatras „Lėlė“ šiemet pradės ir žadėtąjį paskaitų apie lėlių teatrą ciklą, taip pat minės spektaklio „Cirkas yra cirkas“ trisdešimtmetį. Teatras planuoja aktyviai gastroliuoti ne tik po užsienį, bet ir Lietuvos regionuose, o jaunieji teatro aktoriai šiemet baigs magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Taip pat teatre nenurims parodų organizavimas ir – tikimasi – žiūrovų šurmulys. Kaip pažymi Meno vadovas V. Juškėnas, „šiemet dėl ambicingų ir išskirtinių pastatymų bei vis gilinamo ryšio su savo žiūrovais, tikimės ypatingo jų dėmesio ir moralinės paramos. Taip pat norėtume, jog neliktų užmiršti ir senesni spektakliai ar dar šio sezono premjeros – jau sausio 20 d. kviečiame apsilankyti naujausiame režisieriaus ir dailininko Vitalijaus Mazūro pastatyme „Jūratė ir KasTautas“, kuriame pateikiama ganėtinai pankiška pozicija į tradicinį legendų traktavimą“.