„Vyriausybė ruošiasi skelbti ekstremalią padėtį dėl grėsmės civilinei saugai“, – BNS nurodė Vyriausybės vadovės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.

Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų.

Taip pat – kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau nei vienus metus arba kai jos padariniams šalinti reikalingi materialiniai ištekliai, civilinės saugos pajėgos teikiamos iš kitų savivaldybių.

Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje.

Viešoje Vyriausybės penktadienio posėdžio darbotvarkėje kol kas numatyti tik biudžeto ir su pareigūnų algomis susijusių Vidaus tarnybos statuto pakeitimų svarstymai.

Kaip rašė BNS, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius trečiadienį sakė, kad tarp svarstomų priemonių yra ekstremaliosios situacijos įvedimas, ministras ketino apie tai diskutuoti su Nacionaliniu krizių valdymo centru.

Valdančiosios koalicijos partnerių „valstiečių“ lyderis europarlamentaras Aurelijus Veryga pažymėjo, kad ekstremalioji situacija padėtų aktyvuoti intensyvesnius mechanizmus ir atrištų rankas tam tikroms institucijoms.

Apie veiksmus civilinę aviaciją trikdantiems balionų skrydžiams užkardyti I. Ruginienė penktadienio rytą tariasi su Seimo frakcijų lyderiais. Opoziciniai konservatoriai ir demokratai sakė turinys pasiūlymų, kuriuos ketina pristatyti Vyriausybės vadovei.

Pastarųjų lyderis Saulius Skvernelis Žinių radijui penktadienio rytą sakė, kad „būtų galima svarstyti“ nepaprastosios padėties įvedimą pasienio regione, nes tai palengvintų kontrabandinių balionų prevenciją, sustiprintų sankcijas už šią veiklą.

„Galbūt (premjerė – BNS) paaiškintų argumentus, kodėl iš teisinės pusės tokie sprendimai dar nėra priimti. Yra ir kitų sprendimų, kalbant apie kinetinį poveikį balionams“, – teigė S. Skvernelis,

Jis pažymėjo, kad premjerei bus siūlomi tiek viešo, tiek neviešo pobūdžio veiksmai siekiant užkardyti balionų skrydžius.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet užfiksuoti 599 kontrabandinių balionų ir 197 dronų įskridimai į Lietuvos oro erdvę. Šios atakos sutrikdė 320 skrydžių, paveikė 47 tūkst. keleivių ir lėmė beveik 60 valandų oro uostų uždarymų.

BNS rašė, kad kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.

Dėl to Vilniui kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, Minskas atsisako išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus. Lietuvos vadovai šiuos veiksmus laiko hibridine Minsko režimo ataka.