Tikros žiemos kelininkai laukia su nerimu

Trečiadienį Lietuvoje iškritęs pirmasis sniegas apsunkino eismo sąlygas šalies keliuose, tačiau kelininkai jų barstyti ir valyti dar neskubėjo. Apkarpius kelių priežiūrai skirtas lėšas, kelius prižiūrinčių įmonių atstovai teigia su nerimu laukiantys tikrosios žiemos ir pripažįsta, kad tinkamai nuvalyti ir pabarstyti visus kelius lėšų neužteks.

Skirta dvigubai mažiau lėšų

Pasak Susisiekimo ministerijos viceministro Rimvydo Vaštako, lyginant su pernai metais, šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programai skirta dvigubai mažiau lėšų, kelių priežiūrai skirtos lėšos sumažėjo 80 mln. litų.

„Kelių priežiūros ir plėtros programai 2008 metai buvo numatyta 1,8 milijardo litų, bet realiai gauta 1,6 milijardo litų. Iš jų keliams prižiūrėti 2008 metais skirti 354 milijonai. 2009 metais Kelių priežiūros ir plėtros programai iš viso numatyti 775 milijonai, bet manome, kad 100-150 milijonų iš jų negausime. Biudžetas nesurenka pinigų. Tad realiai turėsime verstis su 630-620 milijonų. Iš šios sumos kelių priežiūrai numatyta 270 milijonų“, - informavo susisiekimo viceministras.

Vis dėlto grėsmės kelių saugumui R. Vaštakas teigė neįžvelgiąs. Anot jo „grėsmių visada yra, bet visada yra ir priemonių toms grėsmėms sumažinti“. Viceministras viltis dėjo į Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbą.

„Labai smarkiai dirbama prie vidinių rezervų paieškos, prie geresnio darbo organizavimo, prie maksimaliai racionaliai panaudojamos technikos ir darbuotojų. Manome, kad darys viską kelių direkcija ir ministerija, kad įvykių tendencija, kuri šiandien keliuose, išliktų - tai yra, kad avaringumas ir žuvusių skaičius mažėtų“, - kalbėjo R. Vaštakas.

Tačiau kelius prižiūrinčių įmonių atstovai nebuvo tokie tikri, ar skiriamų lėšų pakaks tinkamai visų kelių priežiūrai.

Trečiadienį didžiojoje Lietuvos dalyje iškritus pirmajam sniegui bei šlapdribai, eismo sąlygos buvo sudėtingos, tačiau sniego valytuvai ir barstytuvai valyti kelių dar neskubėjo.

„Šlapdriba yra šlapdriba. Šlapias sniegas - tai nėra apledėjimas, ne lijundra ir kažin ko ypatingo padaryti negalime, kai ant kelio yra iki centimetro šlapios košės. Nei valymas, nei barstymas neefektyvus. Tad krašto keliai dar nebuvo barstomi“, - kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcija Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas H. Jurkuvėnas.

Klaipėdoje rajoninius kelius barstys 40 proc. mažiau

Valstybės įmonės „Klaipėdos regioniniai keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas prisipažino, kad lėšų kelių priežiūrai šiemet, lyginant su pernai metais, skirta 40 proc. mažiau.

Tad norėdami tinkamai prižiūrėti magistralinius ir krašto kelius, klaipėdiečiai nusprendė taupyti rajoninių kelių priežiūros sąskaita. Anot V. Gružo, rajoniniai keliai bus valomi kaip ir buvo valomi anksčiau, tačiau barstomi - 40 procentų mažiau.

„Rajoniniai keliai iš pirmo priežiūros lygio krenta į trečią lygį“, - sakė V. Gružas.

Anot jo, dėl mažėjančio finansavimo prastėjanti kelių priežiūra verčia susirūpinti ir eismo saugumu. „Pavojinga. Tais pačiais rajoniniais keliai (praktiškai jais visais) važiuoja autobusai, kuriais vežami mokiniai, taip pat maršrutiniai autobusai. Su jais visada kildavo problemų ir prie geresnių laikų, geresnio finansavimo, o kada dabar jis sumažėjo...“, - nuogąstavo V. Gružas.

Kauniečiai magistralinių kelių ištisą parą nebeprižiūrės

Kauno regiono kelių direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Tomas Mockus teigė, kad krašto kelių priežiūra liks tokia pati kaip ir pareitais metais, tačiau magistraliniai keliai dėl lėšų stygiaus taip intensyviai prižiūrimi nebebus.

„Magistralinių kelių priežiūros lygis mažėja. Praeitais metais „Via Baltica“ trasa, kurią sudaro 2 magistraliniai keliai - „Panevėžys - Aristava - Sitkūnai“ ir „Kaunas - Marijampolė - Suvalkai“ buvo prižiūrimi ištisą parą. Ten budėjo žmonės ir iš karto barstė atsiradusį slidumą. Dabar dėl lėšos stokos to atsisakoma. Trasa bus prižiūrima nuo ketvirtos valandos ryto iki 22 valandos vakaro.   Dėl to situacija gali šiek tiek blogėti“, - sakė pašnekovas.

T. Mockus pažymėjo, kad nebereikėtų tikėtis ir tokios pačios rajoninių kelių priežiūros. Anot jo, rajoniniai keliai bus valomi taip, kad atitiktų jiems keliamus priežiūros normatyvus, būtų „išvažiuojami, pravažiuojami“, bet barstomi jie bus tik pavojinguose ruožuose - įkalnėse, staigiuose posūkiuose, nuokalnėse - bei ten, kur didesnis eismo intensyvumas.

Vilnius: trūksta pinigų darbams apmokėti

Anot valstybinės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojo Antano Pleto, iš viso šiems metams kelių priežiūrai pristigo apie 2 milijonų litų.

„Mūsų sniegas neužklupo, esame pasiruošę: turime ir smėlio, ir druskos, ir kuro. Didelė problema, kad neturime pinigų šiems darbams atlikti“, - teigė kelininkas.

Vis dėlto, anot A. Pleto, keliai iškritus pirmajam sniegui nevalyti nekilo - verčiamasi iš to, kas turima. Šiomis dienomis „Vilniaus regiono kelių“ darbininkai valė sostinės, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių kelius.

Kaip informavo A. Pletas, kinta rajoninių kelių priežiūra. Jie bus valomi, tačiau jų nebebarstys.

„Praeitais metais rajoniniai keliai buvo ir valomi ir barstomi. Nebuvo barstomi tik tie kelio ruožai, kurių eismo intensyvumas mažesnis kaip 700 automobilių per parą. Šiemet, lyginant su praeitais metais, finansavimas kelių priežiūrai sumažintas 30 procentų, todėl rajoniniai keliai nebebus barstomi, o tik valomi“, - informavo kelių priežiūros specialistas.

Magistraliniai ir krašto keliai, A. Pleto teigimu, bus valomi ir barstomi, tačiau ne ištisą parą, bet nustatytomis valandomis. Magistraliniai keliai bus valomi ir barstomi nuo ketvirtos ryto iki dvidešimt antros valandos, tuo metu krašto keliai bus prižiūrimi nuo šeštos valandos ryto iki devynioliktos valandos.