Žurnalistų organizacijos siūlo parengti įstaigoms taisykles, kaip teikti informaciją

  • Teksto dydis:

Žurnalistų atstovai ir nevyriausybininkai prašo parengti taisykles, kaip valstybės institucijos turėtų teikti informaciją žiniasklaidai, kad nebūtų pažeistas Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).

„Dabartinė situacija, kai vis dažniau atsisakoma žurnalistams ir viešosios politikos organizacijų atstovams suteikti informaciją, kelia didelę grėsmę žodžio laisvei ir visuomenės teisei žinoti“, – teigiama jų kreipimesi.

Vyriausybei, Teisingumo ir Kultūros ministerijoms pateikti siūlymai, kaip turi būti teikiama informacija žiniasklaidai, nepažeidžiant BDAR.

Siūloma parengti bendras gaires duomenų apsaugos pareigūnams apie BDAR taikomas išimtis žurnalistams, nustatyti tvarką, kaip gali būti skundžiami atsisakymai pateikti informaciją, organizuoti duomenų apsaugos pareigūnų mokymus ir jų kompetencijų vertinimą.

Taip pat siūloma įtvirtinti „Freedom Information act“, įvardijant išimtis, kai žiniasklaida negali gauti informacijos, įtvirtinti atsakomybę dėl atsisakomų teikti duomenų, teigiama pirmadienį išplatintame Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės pranešime.

Juk taip užkertamas kelias visuomenei sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir kas vyksta valstybėje.

Anot jo, šiuo metu žurnalistai susiduria su sunkumais, negalėdami iš institucijų gauti duomenų apie svarbius įvykius, faktus, statistiką ar net norėdami tik patikslinti faktines aplinkybes. Žurnalistams ir viešosios politikos organizacijų atstovams vis sunkiau susipažinti su informacija ir apie politikus, viešus asmenis, viešųjų pirkimų laimėtojus, sutartinius įsipareigojimus tarp institucijų ir verslo subjektų, atliekamus tyrimus ir kitą svarbią informaciją.

„Nenorint suteikti žurnalistams informacijos tiesiog paaiškinama, esą tai būtų asmens duomenų apsaugos pažeidimas, nors toli gražu taip nėra. Svarbu suprasti, kad BDAR negali būti prisidengiama atsisakant suteikti redakcijoms prašomą informaciją. Juk taip užkertamas kelias visuomenei sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir kas vyksta valstybėje“, – sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

L. Bušinskaitės teigimu, dažnai institucijose dirbantys duomenų apsaugos specialistai skirtingai interpretuoja tuos pačius dalykus, o informaciją neretai atsisakoma suteikti bijant ką nors pažeisti ir norint išvengti rūpesčių.

Siūlymus, kaip tobulinti BDAR ir palengvinti kasdienį redakcijų darbą pateikė Lietuvos žurnalistų sąjunga, „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Interneto žiniasklaidos asociacija, asociacija Nacionalinė spauda, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos kabelinių televizijų asociacija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klpd.

Klpd. portretas
žurnalistai be kalbų turi būti įleidžiami visur. Netgi į vadinamus darbinius valdžios posėdžius ir susitikimus. Tikrai reikia atstatyti spaudos ir žodžio laisvę kurią mums visiems garantuoja LR Konstitucija. Jau nekalbant kad svarbi informacija turi pati susirasti žmogų, o ne žmogus ieškoti jam aktualios informacijos(čia apie valdžios potvarkius, įstatymus ir pan.)
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių