Žurnalistė R. Statkuvienė: tautinių kostiumų dalijimas suprimityvintų jų esmę

R. Statkuvienės manymu, tautinis kostiumas yra svarbus ir reikšmingas lietuvių kultūrai, o siūlymas juos dalinti suprimityvina tautinio drabužio esmę.

„Jis tampa kasdieniu, pigiu. Niekas nekalbėjo apie kainą, visi kalbėjo apie tuos 3 mln. Jeigu mes padalinsime juos 150 tūkst. ikimokyklinukų, kaip skelbiama, tai tautinis kostiumas kainuos 20 eurų. Teko kalbėti su tautinio kostiumo specialistais, kurie dabar juos siuva, tai tiek kainuoja juosta. Vadinasi, mes kuriame kažkokį surogatą, drabužėlį, bet mes nekuriame tautinio kostiumo“, – teigia pašnekovė.

Žurnalistei klausimų kelia ir sumanymas išdalyti tautinius kostiumus ikimokyklinio amžiaus vaikams. Pasak jos, taip sukuriamas dirbtinis populizmas, kuriuo supriešinama visuomenė.

„Kažkas apsidžiaugia, kad pagaliau valdžia kažką daro. Tuo metu šalia Vilniaus kyla Astravas [Astravo atominė elektrinė – LRT.lt] – ir visi laimingi. Čia irgi visuomenės papirkinėjimas – tu kažką gauni ir pamiršk rimtas problemas, nes tavo spintoje atsiranda naujas drabužis“, – sako R. Statkuvienė.

Kalbant apie tautinį kostiumą, anot pašnekovės, svarbu akcentuoti, kad jis vystėsi kaip individualumą pabrėžiantis drabužis. Tai buvo išeiginis kaimo žmogaus drabužis.

„Kiekviena lietuvė jį stengdavosi papuošti savaip. Lietuvė niekada tautinio drabužio neskolindavo. Tai buvo išskirtinai tos moters papuošalas. O dabar jis tampa kažkokia uniforma. Kaip žinia, jis buvo stilizuotas sovietmečiu siekiant parodyti, kad lietuviai, vienos iš 15 respublikų gyventojai, turi savo uniformą“, – pasakoja lietuvių etnokultūros žinovė.             

Kalbėdama apie šių dienų lietuvius, R. Statkuvienė pabrėžia, kad lietuviai yra individualistai europiečiai ir tautinio kostiumo esmė yra pabrėžti individualumą. Dėl šios priežasties žmogus turi sąmoningai pasirinkti nešioti šį tradicinį drabužį.

„Tas mažametis, tikėtina, to tautinio drabužio nebenorės. Jam tai bus kaip prievartinis arba kaip vaikiškas dalykas – jis nesupras to reikšmės. Kitas dalykas – kai mes dovanojame, visada galvojame, kam, kodėl ir ką. Ar mes dabar duodame labdarą, parodome, kad jūs nepajėgūs ir mes jus apdovanosime? Ar mes siekiame save reprezentuoti – politikas parodys, kaip jis puoselėja tautiškumą?“ – pasiūlymo idėjos ir prasmės ieško R. Statkuvienė.

Istorikė primena, kad apie lietuvius yra klaidingai galvojama kaip apie valstiečius, tačiau lietuviai buvo ir kariai, mokslininkai, bajorai.

„Tai gali būti vertinama kaip valstietiškojo mentaliteto blogąja prasme požymis – žmogus, kuris nenori iniciatyvos, su viskuo susitaiko, kuris džiaugiasi, kad ponas jam kaip labdarą davė drabužių. Norėtųsi, kad žmogus tam drabužiui taupytų pats, nes tai brangu, tai rankų darbas. Ir kad jis būtų pajėgus tiek finansiškai, tiek savo mentalitetu įsigyti šį drabužį ir jo norėtų“, – sako R. Statkuvienė. Žurnalistė priduria, kad kitas žmogus galbūt nenorės to tautinio kostiumo, nes jis save tapatina su Lietuvos bajorišku paveldu.

Visas pokalbis apie tautinius kostiumus ir lietuviškumą – laidos „IQ presingas“ įraše.